Režisieriui rūpi įtraukti žiūrovą į Alisos, taip pat ir į teatro pasaulį. Veidrodis čia tampa ne tik Lewiso Carrollio pasakojimo elementu, bet ir teatro formos principu – reflektuojančiu, iškraipančiu ir dauginančiu prasmes.
„Alisa veidrodžio karalystėje“ – tai kelios neprailgstančios valandos teatrinių stebuklų magijos kupiname spektaklio pasaulyje. Tempas greitas, apgavystės vikrios, iliuzijos apgaulios, – kūrinys ir režisierius sutverti vienas kitam.
