Lietuva, regis, yra tikra teatro šalis: pasaulinio garso režisieriai, pilnos salės. Vis dėlto, kiek pažįstame kitokį teatrą? Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) šiemet siūlo išskirtinę galimybę studijuoti Taikomojo teatro magistro studijas Klaipėdoje.
Apie tai, koks yra taikomasis teatras, pasakoja LMTA Klaipėdos fakulteto Teatro katedros dėstytojai: docentas Vytautas Kontrimas (toliau – V. K.) ir docentė, daktarė Raimonda Agnė Medeišienė (toliau – R. A. M.).
-----
Koks yra taikomasis teatras?
R. A. M.: Taikomasis teatras, jo metodai – tai iš teatrinės aplinkos pasiskolinti įrankiai (pavyzdžiui, aktorių trenažas, teatro schema), išplėtoti pasitelkiant kitų mokslo ar meno sričių (psichologijos, literatūros, muzikos, medijų ir kt.) elementus ir taikomi dirbant su grupe.
V. K.: Taikomojo teatro studijos ne tik praplečia profesinius horizontus, bet ir suteikia vertingų įgūdžių, kurie gali būti pritaikyti įvairiose gyvenimo situacijose. Jei ieškote būdų, kaip padaryti savo darbą prasmingesnį ir efektyvesnį, šios studijos yra puikus pasirinkimas. Metodai, kurių išmoksite, yra pagrįsti teorija bei išbandomi praktiškai.
Koks vaidmuo taikomajame teatre tenka auditorijai?
R. A. M.: Taikomasis teatras savo prigimtimi yra interaktyvus, tad žiūrovas yra priimamas kaip lygiavertis dalyvis, pašnekovas ir kūrėjas. Auditorijos vaidmuo yra esminis: ji siūlo, kaip spręsti situacijas, kartais keičia aktorių scenoje, pasakoja savas istorijas, įsitraukia į kuriamą realybę ir atlieka vaidmenis, teikia pasiūlymus ir nulemia finalą.
Kokias mūsų dienomis aktualias visuomenei problemas gali padėti spręsti taikomasis teatras?
V. K.: Pavyzdžiui, taikomieji teatro metodai buvo naudojami pabėgėlių stovyklose, siekiant sukurti pozityvesnę atmosferą, taip pat ir konflikto zonose. Taikomojo teatro praktikas dirba su konkrečia grupe; jis suburia žmones, kurie gali būti priešiškai nusiteikę vieni kitų atžvilgiu, ir naudoja teatro technikas komunikacijos, empatijos, supratimo skatinimui. Šie metodai padeda jiems pradėti klausytis vieniems kitų ir kalbėtis apie savo problemas, taip mažinant atotrūkį ir gydant praeities žaizdas.
R. A. M.: Dažnokai girdima, jog taikomasis teatras orientuotas darbui su marginalizuotomis grupėmis, su pabėgėliais, su problemiškais jaunuoliais. Tai – tiesa, tačiau būtina minėti, jog taikomasis teatras, jo metodai sėkmingai veikia įvairiausiose grupėse. Pavyzdžiui, su savo taikomojo teatro trupe „4Rooms“ dirbome ir tebedirbame su švietimo darbuotojais, mokiniais, socialiniais darbuotojais, tarptautinėmis įmonėmis, kurioms svarbu efektyviai analizuoti konkrečias situacijas profesinėje aplinkoje, atrasti jų priežastis ir ieškoti visiems priimtinų sprendimų. Problemas, kurias norima aptarti pasitelkiant taikomąjį teatrą, pasirenka auditorija, ir jos yra pačios įvairiausios: aplinkosauga; tolerancija kitataučiams ar kitokiems nei save identifikuojame žmonėms; profesinis perdegimas, tėvų-vaikų-mokyklos santykis; komplikuoti asmeniniai sprendimai, lemiantys santykius su aplinkiniais ir t. t.
Ir atvirkščiai – kaip visuomenės pokyčiai daro įtaką taikomajam teatrui?
R. A. M.: Visuomenės pokyčiai atveria naujų, aktualių temų pokalbiui su auditorija. Paskutiniais dešimtmečiais tie pokyčiai yra didžiuliai, o mūsų noras juos suprasti, priimti bei gebėjimas prie jų prisitaikyti niekaip nespėja kartu. Kaip teigia Augustas Boalis, scena kaip galingas teleskopas priartina dalykus. Scenoje beveik neįmanoma nieko paslėpti, o sukurta estetinė erdvė turi galios tirti įtampas, konfliktus, ir patalpinti jas didesniame kontekste.
Kokius tyrimus atlieka magistrantai? Papasakokite apie įsimintiniausius.
R. A. M.: Bene visi taikomojo teatro magistrantai ateina su profesine ir asmenine patirtimi ir yra skatinami rinktis jiems aktualias temas bei tyrimus. Tad temų ir tyrimų įvairovė jau nebestebina. Magistrantai tyrinėjo tokias temas: „Režisuojančio aktoriaus kūrybinės strategijos“, „Žaidybinio teatro formos šiuolaikinėje Užgavėnių šventės tradicijoje“, „Taikomojo teatro metodai darbui su mamų, auginančių vaikus su autizmo spektro sutrikimais, savitarpio pagalbos grupe“, „Proceso dramos įtaka savo kūno vertinimui siekiant pakeisti #Instagram poveikį“, „Taikomasis teatras kaip reflektyvi amžėjimo fenomeno patirtis“.
Kokiam žmogui tiktų šios studijos? Pakalbėkime ir apie charakterį, ir apie vertybines nuostatas.
R. A. M.: Motyvacija ir atvirumas naujoms patirtims yra svarbiausias kriterijus. Studijos – tai visgi įsipareigojimas dvejiems intensyviems metams. Dar svarbu turėti prieigą praktikai su žmonių grupe, nes teorinės žinios be reguliarios praktikos nesuteiks nei patyrimo džiaugsmo, nei padės taikomojo teatro praktikui tobulėti. Ir tam neprivalu turėti meno srities bakalaurą. Kviečiame ir socialinių, ir edukacinių, ir net techninių sričių diplomus turinčius asmenis, jei tik jiems netrūksta pasiryžimo ir noro gilintis į taikomojo teatro galimybes.
V. K.: Taikomųjų teatro metodų studijos tampa vis populiaresnės tarp tų, kurie siekia praplėsti savo žinias ir įgūdžius teatre, taip pat ir už jo ribų. Šios studijos suteikia galimybę išmokti įvairių technikų, kurios gali būti pritaikytos dirbant su socialinėmis grupėmis, kūrybiniais kolektyvais, kultūros centrais ir švietimo įstaigose. Šios studijos yra ypač naudingos mokytojams, atlikėjams, socialiniams darbuotojams ir visiems, dirbantiems su įvairių amžiaus grupių, kultūrų ir sluoksnių žmonėmis.
Kokia taikomojo teatro magistro ateitis? Galimybės baigus studijas? Pasidalinkite sėkmės istorijomis, ką veikia ar yra nuveikę absolventai?
R. A. M.: Mūsų visų ateitis tokia, kokią susikursime. Menų magistro diplomas nesukurs darbo vietos, nepadės sėkmingiau bendrauti su grupe. Lietuva – tai ne Jungtinė Karalystė, kur yra tradicija finansuoti taikomojo teatro praktikus, o sprendimus priima ekspertai, gebantys vertinti pristatomą idėją. Vis dėlto tradiciją kuriame mes patys, ir norintys praturtinti savo profesinę veiklą taikomuoju teatru tikrai ras būdų. Be to, studijų metu bendramoksliai padeda tobulinti idėjas. Būtina paminėti, kad taikomojo teatro programa pradėjo bendradarbiauti su Norvegijos ir Estijos teatrinėmis mokyklomis, ir šiais mokslo metais mūsų magistrantai turės galimybę praktikuotis su kolegomis iš šių šalių. Tai neabejotinai prisidės prie naujų idėjų generavimo ir jau tarptautinio bendradarbiavimo.
V. K.: Mokymasis nesibaigia pabaigus programą. Absolventai toliau taiko ir tobulina šias technikas savo profesinėje veikloje. Jie nuolat eksperimentuoja ir kuria naujus metodus, toliau tobulindami savo įgūdžius ir darydami teigiamą įtaką savo bendruomenėms.
Esu komunikacijos specialistė. Ar aš galiu studijuoti taikomąjį teatrą?
R. A. M.: Esu tikra, kad turėtumėte ir asmeninės, ir profesinės naudos. Be to, bendraujant su bendrakursiais užsikuria rimta tinklaveika: čia susitinka žmonės, jau turintys įvairių profesinių patirčių. Tai yra didžiulis privalumas. Jie papildo vienas kitą, padeda tobulinti idėjas.
O kam šios studijos netiktų?
R. A. M.: Vengiantiems bendravimo ir nesmalsiems. Tiems, kurie mano viską jau žinantys, kuriems būtina gauti vieną tikslų ir aiškų atsakymą. Daugybę dalykų taikomajame teatre pasiūlo žiūrovas, todėl svarbu treniruoti gebėjimą priimti įvairovę ir ja remiantis plėtoti idėjas bei kurti kartu.
Ko palinkėtumėte būsimiems studentams?
R. A. M.: Pakartosiu, kas jau yra pasakęs Steveʼas Jobsas ir Baronas Miunhauzenas: likit alkani. Likit neprotingi. Nesustabarėkit. Ir nebūkite labai rimti, nes rimtas veidas – dar ne proto požymis.
-----
Kviečiame domėtis Taikomojo teatro magistro studijomis LMTA Klaipėdos fakultete ir nepraleisti papildomo priėmimo! Stojimui į Taikomojo Teatro specializaciją būtina registruoti prašymą LAMA BPO informacinės sistemos aplikacijoje nuo 2024 m. rugpjūčio 19 d. ir išlaikyti stojamąjį egzaminą, kuris vyks rugpjūčio 21 d., 10 val., nuotoliu.
Daugiau informacijos rasite ČIA.
LMTA informacija
