Palangoje veikiantis kultūros centras „Ramybė“ tampa kūrybine šalies teatrų režisierių laboratorija. Čia atvykę režisieriai ir aktoriai paruošia būsimojo spektaklio eskizą, kurį pirmoji pamato Palangos publika.

Rugsėjo 7-8 d. Sereikiškių parkui magiškos dvasios įkvėps jau antrą kartą Vilniuje vyksiantis Naujojo cirko savaitgalis. Šiemet jame: lyno akrobatų trupės „Les Colporteurs” (Prancūzija) spektaklis „Siūlas po sniegu“.

Klaipėdos problemų tvanas: trūksta lėšų remontui, neaišku kur repetuoti ir kaip statyti, ką daryti su naujais aktoriais, kaip išlaikyti senuosius.

Kauno dramos teatras ryžosi pasivaržyti su televizija – jis skelbia sezoną su „teatru be depresijos, rutinos, šalto intelektualumo ir rimties”. O kas lieka teatrui be stogo?

„Tik nedrįskit sakyti, kad nepatiko“, – perspėjo B.Letukaitė, po peržiūros pamačiusi nelabai linksmų žiūrovų būrelį. Žiūrovai iš tiesų pamatė rezultatą, kuris dar neturi kūrėjų žadėto meninio unikalumo argumentų.

Latvių žemės mokestis, lietuvių linksmai krapūs didžėjai, sovietinės iliuzijos bei milicija ir nebeaišku kieno gyvenimas, – apie tai Druskininkų festivalyje.

Kaip atsvarą karščiu pulsuojančioms aikštėms festivalio rengėjai kviečia į „Scenos menų“ programą, kuri vyks uždarose Stokholmo scenose. Iš dešimties šios programos spektaklių – šešios premjeros nuo klasikos pastatymų iki spektaklių visai šeimai.

„Patiko vaidinti tai, kas priklauso ne man. Tai – savotiškas adrenalinas”, – prisimena neseniai jubieliejų atšventusi ir tuoj 40-ąjį sezoną pradėsianti aktorė Nijolė Lepeškaitė.

Pirmą rugpjūčio savaitgalį Druskininkuose lijo mažomis ir didelėmis „žvaigždėmis“. Pristatęs įdomiausius sezono eksperimentus bei žiūrovų simpatijas pelniusį Gruzijos „Pirštų teatrą“, festivalis gręžiasi į nepatogių kūrėjų pusę.