|
|
| Scena iš spektaklio. Jean-Pierre Estournet nuotrauka |
Rugsėjo 7-8 dienomis Vilniuje, Sereikiškių parke pastatytame šapito cirko spektaklį „Siūlas po sniegu„ („Le fil sous la neige“) pristatys naujojo cirko trupė iš Prancūzijos „Les Colporteurs". Vilniečiai galės stebėti 6 metrų aukštyje ant plieninio lyno gyvos muzikos ritmu šokančius akrobatus.
Šiuolaikiniuose scenos menuose sunku nusakyti, kur baigiasi teatras ir prasideda šokis, o kur į šių menų sintezę įsilieja cirkas. Prancūzai vieni pirmųjų pasaulyje užčiuopė šią aukso gyslą scenoje ir pasiūlė žiūrovus užburiančios cirko magijos, teatrinio dramatizmo, šokio bei gyvos muzikos lydinį, kuris gal pats savaime nėra nei visiškai naujas, nei tikras cirkas. Vis dėlto šis cirkas - naujas pasaulinės menų rinkos reiškinys.
VšĮ „Menų spaustuvės„ ir Prancūzų kultūros centro antrus metus rengiamo „Naujojo cirko savaitgalio“ tikslas - supažindinti Lietuvos žiūrovus su nouveau cirque žanru, kuris žmogaus galimybių ribų paieškomis nenusileidžia tradiciniam cirkui, tačiau yra pripažintas nauja meno sritimi ir dvelkia rafinuotu prancūzišku skoniu.
Šiemet „Naujojo cirko savaitgalio„ programoje - oro akrobatai iš Prancūzijos „Les Colporteurs“ ir vieno iškiliausių šio žanro meistrų Antoine´o Rigot režisuotas spektaklis „Siūlas po sniegu". Spektaklyje lynas po akrobatų kojomis - lyg pasakiškas siūlų kamuolys, išsivyniojantis į kelią. Tik skirtumas tas, kad eiti juo sunkiau, jis paslėptas po sniegu, nematomas, bet jaučiamas ir apčiuopiamas.
Tradicija prieš naujovę
Antoine´as Rigot 1977 m. įstojo į žymią Annie Fratellini cirko mokyklą. Talentingas berniukas greitai tapo oro akrobatikos pažiba. 1979 m. mokykloje jis susipažino ir su savo būsima žmona - Agathe Olivier, kuri mokėsi lyno akrobatikos. Talentingą porą sujungė meilė ir atsidavimas cirkui - jie ėmė rengti pasirodymus dviese ir netrukus tapo vienu garsiausių Prancūzijoje lyno akrobatų duetu, ne sykį apdovanotu šalyje ir užsienyje.
Ilgą laiką dirbę tradiciniame cirke, 1985 m. jie išvyko į prancūziškąją Kanadą, ten kartu su grupe cirko artistų įkūrė „Cirque du Soleil„ - projektą, kuris pakeitė pasaulio cirko meno raidą. „Cirque du Soleil“ dominavo ryškiaspalviai kostiumai, masinės scenos, gatvės artistų triukai, įspūdingas apšvietimas, originali muzika ir jokių gyvūnų.
Grįžę į Paryžių Antoine´as ir Agathe ėmė kurti kitokius pasirodymus - poetiškus ir meniškus, labiau orientuodamiesi į teatro ir šokio tradiciją, bet ištikimi cirkui. Bendradarbiaudami su įvairiais teatrais ir su savo spektakliais keliaudami po pasaulį, jie 1996 m. įkūrė savo cirko trupę „Les Colporteurs".
Prekeiviai ant lyno
Trupė debiutavo spektakliu „Filao„, pastatytu remiantis Italo Calvino romanu „Baronas medyje“. Tai pasakojimas apie berniuką, kuris vieną dieną nusprendžia apsigyventi medžiuose ir nebenulipti žemėn. Spektaklis sulaukė didelio pasisekimo, jis rodytas 220 kartų Prancūzijoje bei užsienyje.
2001 m. „Les Colporteurs„ sujungė pajėgas su garsaus italų režisieriaus ir tuometinio Venecijos bienalės meno vadovo Giorgio Barberio Corsetti trupe „Fattore K“ ir pastatė spektaklį pagal Ovidijaus „Metamorfozes„. Spektaklio premjera įvyko Venecijos bienalėje 2002 m., 2003 m. Romoje buvo pristatytas dar vienas bendras šių trupių darbas pagal Ovidijų - „Apie gyvūnus, žmones ir dievus“.
Tačiau daugiau nei du dešimtmečius iki tobulybės lavinusį savo fizinius sugebėjimus Antoine´ą ištiko nesėkmė. 2000 m. jis patyrė traumą ir liko prikaustytas prie lovos. Veikla, kuriai skyrė visą savo gyvenimą, nebeteko prasmės. Ir tik tuomet, kai lygiai po metų jis atsistojo ant kojų, Antoine´as vėl pajuto geismą gyventi ir grįžti į areną. Visą gyvenimą save vadinęs funambulu (iš lotynų kalbos - funis - virvė, ambulare - vaikščioti be tikslo), po traumos jis persivadino „gyvenimo funambulu" - vėl nerūpestingai einančiuoju gyvenimo keliu.
Nelaimė Antoine´ą privertė pažvelgti į pasaulį kitaip. Ir kai po traumos į jį kreipėsi jauni akrobatai prašydami pasidalinti amato paslaptimis, jis ilgai abejojo, bet galiausiai sutiko. Antoine´as Rigot teigia, kad pagrindinis jo mokymo metodas dirbant su jaunaisiais akrobatais buvo išnaudoti jų trūkumus taip, kad jie taptų pranašumais. Pamokos Antoine´ui ėmė teikti džiaugsmą ir galiausiai emociškai jis taip susitapatino su jaunaisiais artistais, kad vėl pasijuto it vaikščiojantis lynu.
Absoliuti laisvė
Iš šių pamokų ir gimė „Siūlas po sniegu" - jame tarp jaunųjų akrobatų pasirodo ir Antoine´o žmona Agathe. Pagrindinė spektaklio tema - prisikėlimas. Žodis, į kurį spektaklio režisierius įdeda labai daug prasmių. Tačiau spektaklis kartu kalba ir apie laisvę - laisvę nuo visko, kas žemiška, paneigiant žemės trauką, žmogaus galimybių apribojimus ir universalų saugumo poreikį.
15 metrų aukščio palapinėje ant įvairiuose aukščiuose ir įvairiomis kryptimis ištemptų plieno lynų 90 minučių šoka, šokinėja, atlieka kvapą gniaužiančius triukus septyni akrobatai. Visą pasirodymą lydi gyva muzika.
