Kūrėjai žada griausmingą ir žaismingą reginį, ne vien pristatantį Batuotojo katino istoriją, bet ir kvestionuojantį, kas išties šioje pasakoje „geriečiai“, o kieno elgesys – ne toks ir deramas.
Islandų sagose ir „suomio” Hemulio istorijoje bei Haufo ir Grimmų pasakose Vilniaus mažasis siūlo atrasti mūsų pačių kasdienybę ir ją praturtinti pasakų magija. Jei realybėje mums dar trūksta pasakų…
Mums buvo labai svarbu, kad žiūrovai ne šiaip scenoje matytų šizofrenišką pasaulį, o pabandytų suvokti jį iš vidaus, suvoktų spektaklį ne kaip reginį, o kaip patirtį.
Reikėtų skirti vizualiojo meno atstovų kuriamus performansus ir performanso teatrą. Jie dažniausiai rodomi skirtinguose festivaliuose. Aš, kaip kuratorė, tyčia stengiuosi juos parodyti viename renginyje.
Apie pasaulio pabaigą galvoja žmonės, kurie giliai įsitikinę, kad pasaulis neteisingas.Bet jie jaučia, kad negali nieko pakeisti. Dėl to yra paskutinė viltis – pasaulio pabaiga.
Sezonas per tris valandas: kodėl Sartre´as, kodėl „Laiko nėra”, kas tau Maironis, kaip kurti animacinį spektaklį ir t.t. – visa tai šeštadienį, Menų spaustuvėje be sienų.
NDG vyks nemokamos ekskursijos, paskaitos ir filmų peržiūros, siūlančios detaliau susipažinti su lenkų menininko ir latvių ir lietuvių pantomimos režisieriaus kūrybiniais sprendimais teatre, pamatyti garsių avangardinių spektaklių įrašus.
Vilniaus scenos: „Julijus Cezaris” prieš „Kovos klubą”, „Katedra” su „Medžioklės scenomis”, atviros erdvės animacijai ir vaikams bei kitokia lėlių teatro estetika.
Belieka pavydėti prancūzams, kanadiečiams ar švedams, kurie turi galimybę puikiose šiuolaikinio cirko mokyklose įgyti aukštąjį išsilavinimą, greta cirko disciplinų mokytis vaidybos, režisūros, dramaturgijos, šokio, filosofijos.
