„Užupio Respublikos pilietę“ Vegą atidaryme prisimins „prezidentas“ Romas Lileikis, apie „Miraklį“ kalbės teatrologė Elona Bajorinienė, o Vegai svarbius senojo Vilniaus „aplinkos teatro“ reiškinius apžvelgs teatrologė Aušra Martišiūtė.

Teatro archyvo fonduose iš viso yra per 670 vienetų scenovaizdžio ir kostiumų eskizų, dekoracijų brėžinių. Jų autoriai – žymūs lietuvių ir užsienio kūrėjai, apipavidalinę skirtingu metu statytus spektaklius.

Kūriniuose, kuriuos pasirinkau inscenizacijai, itin aštriai nagrinėjami tėvo ir sūnaus santykiai. Į paviršių iškeliamas amžino kautynių lauko, kurį mes vadiname šeima, absurdas.

Į „Sirenų” festivalį buvo kreiptasi su prašymu išplatinti šį kreipimąsi, kurį pasirašė 497 Lietuvos piliečiai, jų tarpe devyni Nacionalinės premijos laureatai ir kiti įžymūs meno ir visuomenės veikėjai.

Romeo Castellucci: „Aš ne kartą rengiau susitikimus su žiūrovais, diskusijas po spektaklių. Deja, tie žmonės, kurie labiausiai protestuoja, neateina ir nenori diskutuoti. Jie tiesiog neturi argumentų“.

Egidijus Klumbys: „Ar jums ne­pri­me­na tai ta­ry­bi­nių lai­kų, kai bu­vo smer­kia­ma A. Sol­že­ni­cy­no kū­ry­ba jos net ne­skai­čius, čia juk ly­giai tas pats? Sei­mo na­riams tei­kia­ma re­zo­liu­ci­ja, net ne­ma­čius spek­tak­lio?”

Švedams spektaklio „Lietuvos diena” tema pasirodė labai paveiki ir universali – ji „kelia mintis apie visas tautas, kurios šiuo metu kovoja dėl savo tapatybės ar jos ieško“.

Spektaklio metu naudojamas Renesanso tapytojo Antonello da Messinos paveikslo „Salvator mundi“ fragmentas su Jėzaus atvaizdu nėra drabstomas išmatomis.

Gavino Bryarso muzikos neįmanoma įsprausti į jokias etiketes. Joje yra visko, ji kupina jausmingumo ir drauge sąmojo, ji tavęs nepalieka abejingo. Bryarsas leidžia tau tapti naujų stebuklų liudininku.