Birutė Letukaitė: „Nuo pat teatro užgimimo buvo labai daug įvairių etapų, o per juos ryškiausi momentai – kova dėl būvio, dėl išlikimo ir dėl įsitvirtinimo Kauno, šalies kultūros panoramoje.”

Dvejus metus Panevėžio J.Miltinio dramos teatrui vadovaujantis vilnietis Romualdas Vikšraitis spėjo pabūti bene visų šio miesto teatralų nepasitenkinimo taikiniu, o vakar jam teko dalyvauti teisme kaip atsakovui.

Rašytojo kūryba išsiskiria peizažo poetika ir magija, kasdieninių ir simbolinių įvaizdžių perpynimu. Jo pjesės – tai vizijos, sapnai, atsispiriantys nuo mums nepažįstamos būties, alsuojantys kitokia realybe.

Kroatų laikraščio „Novi list” straipsnis, skirtas, Rijekos festivalio atidarymui, pavadintas „Įspūdinga nuostabių lietuvių lėlininkų kelionė”, buvo visas skirtas spektakliui „Kelionė saulės link”.

„Vaikystė – ne amžiaus, o sielos būsena.“, – sakė rašytoja. Tad spektaklio didiesiems žiūrovams „Astrida“ mielai primins, kaip išspręsti neišsprendžiamą – tereikia pasitelkti paprastumą, vaizduotę ir kūrybą.

Terminas „Publikos auginimas“ apibrėžia bene visus veiksmus, atliekamus kultūros vadybos srityje. Šiame seminare bus ieškoma būdų, kaip sudominti ir kurti santykius su publika, naudoti prekės ženklą, rinkodaros ir komunikacijos priemones bei kūrybinį mąstymą.

Ar pažįstame pasaulinį teatrą.? O gal geriau jo nežinoti ir tvirtinti, kad esame geriausi? Neseniai pasibaigęs teatro festivalis „Sirenos“ iškėlė keletą klausimų – net tik apie kitokio meno suvokimą, bet ir apie pačių spektaklių atranką, festivalio specifiką ir kryptį.

Škotas Davidas Harroweris yra populiarus ir žinomas dramaturgas visame pasaulyje. Jo pjesę „Peiliai vištose“ Vokietijos teatrinis žurnalas „Theater Heute“ išrinko geriausia metų užsienio pjese.

Spektaklis kurtas kaip eksperimentas, kaip kūrybinė laboratorija – meditatyvus suaugusiems ir jaunimui skirtas reginys, įkvėptas pasaulinio garso rašytojo Ray‘aus Bradbury novelių.