Moters grožis savaime yra didelė vertė ir turtas. Pro gražią moterį šiaip sau nepraeisi. Nepraeisi nepastebėdamas ir ypatingo Vaivos Mainelytės patrauklumo. Scenoje grožis keleriopai sustiprėja ir ypač paveikus.
Viskas, kas buvo investuota į pantomimos žanro puoselėjimą, naujus kūrybinius planus, jaunųjų pantomimos aktorių, baigusių Teatro ir muzikos akademiją, įsiliejimą į teatro veiklą, dabar Savivaldybės sprendimu yra sunaikinama.
Režisieriui Kęstučiui Jakštui talkina patyrusi mūsų teatro dailininkė Giedrė Brazytė, sėkmingai besidarbuojanti Lietuvos ir užsienio dramos bei lėlių teatruose. Ir tai bus pirmas jos darbas Lietuvos valstybiniame lėlių teatre.
Jadvyga Ramanauskaitė-Petraitienė įvairiose Lietuvos teatro scenose sukūrė apie šimtą vaidmenų. Kūrybinį kelią pradėjo 1937 m. Klaipėdos ir Šiaulių teatruose, o brandžiausias jos laikotarpis prabėgo Lietuvos valstybiniame akademiniame.
Eiliuota penkių veiksmų pjesė virto pusantros valandos spektakliu, o kūrinio erdvės platybės „susitraukė“ iki kamerinės aplinkos. Pjesės istoriją, vykstančią XIX a., režisierius perkėlė į cirko erdvę.
Olandijoje „Atviros scenos“ pasirodymai rengiami Poortgebouw pastate, tapusiame menininkų skvotu. Jame gyvena apie 30 skirtingų tautybių ir profesijų žmonių. Ten ir buvo pradėta „Atvira scena“.
Kartą spektaklyje dalyvavo moteris, kuri sceną paliko taip emocingai, kad aktoriai pasijuto tarsi būtų ją įžeidę. Tačiau išaiškėjo, jog ji tiesiog stengėsi suvaidinti tą sceną kuo geriau, ir jai tai puikiai pavyko.
Konstantinas Bogomolovas: „Man įdomu, kaip Antika ir šiandiena sutampa ne žiaurumu, o susitaikymu su juo. Ir ten, ir čia žiaurumas priimamas kaip natūralus buitinis elementas“.
„Šokio nakties“ tikslas – vilniečiams ir miesto svečiams pristatyti įvairius šokio stilius bei mokytojus, taip pat suteikti galimybę čia pat juos išmėginti: gatvės šokį, stepą, lindihopą, kapoeirą bei flamenką, kūno terapijos praktikas.
