Dauguma kostiumų pasibaigus spektaklių rodymui yra tiesiog sunaikinami arba atiduodami teatro muziejui, kuriame yra daugiau saugomi, nei eksponuojami. O edukacija, ypač jauniems dizaineriams, yra labai svarbi.
Idėja panaudoti išradimą kilo kompozitoriui Antanui Jasenkai. Kiek vėliau kūrybiniuose debatuose su choreografe Birute Letukaite gimė ir spektaklio kontūrai, ir filosofinis spektaklio pavadinimas.
„Broken Heart Story“ – tai moters ir jos sielos istorija. Pagrindinė veikėja – vyriška rašytoja, kurios siela yra visiška jos priešingybė – išsiblaškiusi ir ištroškusi meilės.
Po peržiūrų meno taryba atrinks du arba tris spektaklius, kuriems bus skiriamas tolesnis spektaklio finansavimas, o režisieriai bus pakviesti statyti spektaklius Juozo Miltinio teatre.
Šuolininko į aukštį atvejis. Tas pakelia kartelę ir įsibėgėdamas mintyse ją įveikia. Sakoma: „Pirmiau įveik priešininką, paskui kovok.“ Dabar jau kovojame.
Manoma, kad daugelis „Dekamerono“ novelių buvo pagrįstos tikrais įvykiais, nutikusiais Florencijoje. Jei tai tiesa, tuomet gyvenimas Viduramžiais tikrai nebuvo nuobodus.
„Man įdomu, ar tokio pobūdžio senoviška medžiaga ir leksika gali reflektuoti dabar, nedarant didelių postmodernistinių intervencijų į patį Simonaitytės tekstą ir galbūt į pačią fabulą,“- klausia Agnius Jankevičius.
Auklė Marina legendiniame Eimunto Nekrošiaus spektaklyje „Dėdė Vania“, Ukubala „Ilgoje kaip šimtmečiai dienoje“, Pulmonienė Algirdo Latėno „Duokiškyje“…
Autoriai pjesės tekstą pina iš diktofono įrašų šifruočių, pakalbinę apie pusšimtį gražių moterų, kurios, be įgimto grožio, dideliais pasiekimais gyvenime pasigirti negalėtų.
