Per 10 metų „Stalo teatras“ pelnė du „Auksinius scenos kryžius“, vaidino įvairiuose tarptautiniuose teatrų festivaliuose Kanadoje, Rusijoje ir Lietuvoje, dalyvavo Farerų salose surengtoje kultūros programoje mokykloms.

Mano požiūriu, režisierius ar autorius nėra tas vienintelis, kuris gali pateikti visus atsakymus ar garantuoti vieną ir vienintelį apsivalymo kelią.

Lietuvoje Marlowe kūriniai iki šiol nebuvo išversti ir statyti teatre. „cezario grupės“ spektaklis – pirmoji galimybė Lietuvos teatro publikai susipažinti su šio paslaptingo ir paradoksalaus autoriaus kūryba.

Kai gamta pakelia savo bjaurią galvą, atrodo, jog viskas tampa neproporcinga. Tai drama, suteikianti mums visiems bendrą netekties ir praradimo jausmą.

„Mes nestatysime spektaklių stengdamiesi įtikti. Tai nėra sunku – Lietuvoje teatro lankytojai lengvai nuspėjami. Bet aš noriu dirbti taip, kad būtų įdomu man pačiam“.

Tai tarsi protestas, kvietimas pamąstymui, diskusijai, ar reikia tiek daug „Ne“ ir „Negalima“ mūsų gyvenime. Daugelis draudimų gimsta dėl nekantrumo, blogos nuotaikos, nedėmesingumo, tuščių principų.

Aidas Giniotis: „ Žodis keisti yra ne tik susijęs su keistumu, tačiau taip pat ir su veiksmažodžiu keistis. Pasikeitęs veidas todėl, kad turėsime daug jaunų, naujų kūrėjų“.

Scenografija kaip nuoseklus dailės mokymo dalykas Lietuvoje skaičiuoja devintą dešimtmetį. Ši disciplina pradėta dėstyti Kauno meno mokykloje, kai imta mąstyti apie scenografo darbo ir kūrybos specifiką.

Iš pirmo žvilgsnio čia nieko ypatingo neįvyksta. Kita vertus, visi pjesės personažai yra patyrę dideles traumas – jauna mergina išvažiuoja gyventi į kitą šalį, seserų tėvas nebendrauja su dukromis ir t. t.