… jei tik atsakingi asmenys būtų mane informavę apie nominaciją ir apdovanojimą ar net galbūt pakvietę į ceremoniją.

Tai bus pirmasis Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis, kuris dalyvaus Avinjono teatrų festivalyje. Anksčiau jame su savo darbais jau yra pasirodę režisieriai Oskaras Koršunovas ir Eimuntas Nekrošius.

Tai pirmas leidinys Lietuvoje, apibendrinantis dešimties metų patirtį, siekiant įteisinti mūsų krašto kultūrinėje erdvėje dar tik besiformuojančią operos studijų kryptį.

Šiuo projektu Gintaras Varnas žada atitraukti žmonių žvilgsnius nuo parduotuvių lentynų ir pasiūlyti jiems estetinį grožį bei amžinąsias tiesas.

Pasaka „Laimingasis princas“ baigiasi tik žemiškajame gyvenime – čia dėl to, kam pastatyti paminklą Laimingojo princo vietoje, amžinai lieka ginčytis kvaili ir tušti žmonės.

Apdovanojimai skirti ne tau, o žmonėms, kurie eina su tavimi, kurie visą šį laiką būna kartu: aktoriai, artimieji. Žmonės, kurie kartu su tavimi keliauja po tą „bepročio“ gyvenimą.

Auksiniai scenos kryžiai, Padėkos premija ir Boriso Dauguviečio auskaras – už geriausius 2015 m. darbus Lietuvos teatrų scenose.

Penkiuose susitikimuose Menų spaustuvės Infotekoje patirtimi dalinsis teatro profesionalai, studijavę užsienio teatro mokyklose. Pirmojo susitikimo svečias – aktorius Andrius Žebrauskas.

Ineta Stasiulytė: tai visiškai neįprastas spektaklis. Tokiame nesu dalyvavusi ir tai yra labai gyvas procesas, kaip ir mes patys esame labai gyvi žmonės. Šiuo atveju mūsų scena realiai kvėpuoja ir, manau, su mumis kvėpuos tie žmonės, kurie tą vakarą sėdės salėje.