Nėra taip, jog spektakliai ima ir lengvai išeina. Net suvokus, jog tai turi atsitikti, lieka emocinis prisirišimas.

Žmonių ar tautų neteisiu, bet mes privalome pripažinti, kokios pasekmės buvo po to, kai prisitaikėm.

„Ugnies veidas“ įvedus jaunus aktorius gali gyventi ir gyventi, nes tai socialiai aktualus spektaklis.

Daugybė istorijų komponuojasi į turinio kompoziciją, kurioje stengiamės palikti atvirų durų.

Kukliai, bet stengiamės priartinti šią lenkų dramaturgės pjesę prie savo šalies, savo miesto aktualijų.

Vasario 16-ąją kelsiu vėliavą, be to, planuoju uždegti ir vieną iš 100 simbolinių laužų Gedimino prospekte.

Susiformavo Birutės Mar misionieriškas požiūris į aktorės-režisierės profesiją ir siekis naujai reflektuoti monospektaklį kaip reiškinį.

Daug žmonių, norėdami prisidėti prie šio pastatymo, mokėjo už bilietus net po 300 litų. Tai buvo tarsi akmenų nešimas Katedros statybai.

Žiūrovai bus tarsi girioje – pačiame veiksmo erdvės viduryje, drauge su pasakos veikėjais ieškos bičių, seks gyvūnų pėdomis, eis į svečius.