Kviečiame teatro (ypač tekstų) kūrėjus „užpūsti žvakę“, prie kurios laukiama mūzų ar įkvėpimo, ir su diktofonu ar įjungta i-phone´o kamera leistis fiksuoti to, kuo kvėpuoja šiandiena.
„Galutinai supratau, kad gyvenime svarbiausias ne tu, kad tu iš viso nesvarbus. O svarbiausia – ką padarei ne sau, o kitiems“.
Paprastai aktorius yra pagrindinis spektaklio dėmuo. Čia mes esame paveikslo dalis: garsas, vaizdas, šviesos, specialieji efektai yra lygiaverčiai spektaklio dalyviai.
„Cinke“ atsiskleidžia kitoks Eimunto Nekrošiaus amplua – jis tampa aiškiaregiu, kuris žiūrovui rodydamas praeitį atskleidžia ateities viziją.
Lėlininkams teks porai metų išsikraustyti iš fachverkinio teatro pastato Vežėjų gatvėje, tad Klaipėdos lėlių teatro komanda intensyviai ieško patalpų ir planuoja itin aktyvią kūrybinę veiklą.
Viena šio sezono misijų – suteikti galimybę biografines improvizacijas pamatyti kuo platesnei auditorijai.
Jonas Vaitkus paskelbė sieksiantis trečiosios Lietuvos rusų dramos teatro vadovo kadencijos.
Šalies vadovės teigimu, Irena Veisaitė puoselėja amžinąsias vertybes ir žmogiškojo orumo idėjas, kurios padeda suvokti savąją tapatybę.
Planų vis daugėja, ir manau, kad atidarius studiją gandas apie ją pasklis ir jauni, nepriklausomi kūrėjai imsis iniciatyvos joje veikti.
