Projektas – ne vien gražūs įspūdžiai žiūrovams, jis svarbus ir baleto trupės tobulėjimui, šokėjams, kurie atsakingai mąsto apie savo ateitį.

Pirmąją spektaklio dalį šokėjai kūrė Norvegijoje su choreografėmis Pia Holden ir Anne Ekenes. Antoji dalis sukurta Lietuvoje su choreografe Birute Letukaite. Kūrėjus jungė tik tema, tad abi spektaklio dalys – visiškai skirtingos.

Savo pristatyta perspektyvine kūrybinės veiklos programa Audronis Liuga teigia sieksiąs įgyvendinti modernią Valstybinio jaunimo teatro viziją, siejančią šio teatro tradicijas su šiuolaikinio scenos meno novacijomis.

Filmo autorius Rimgaudas Karvelis paruošė pasakojimą apie tą laikotarpį, kai buvo sukurti itin reikšmingi, įvairias Jaunimo teatro kryptis reprezentuojantys Jono Vaitkaus, Algirdo Latėno, Vido Bareikio spektakliai.

Teatras man prasidėjo nuo Eimunto Nekrošiaus pastatymų, kuriuos mačiau Jaunimo teatre. Jeigu tektų jame dirbti, būtinai kviesčiau pastatymui Nekrošių. Vienas iš mano darbo tikslų būtų pasiekti, kad Jaunimo teatre vėl būtų galima pamatyti Nekrošiaus teatrą.

Apdovanojimu įvertinti reikšmingi Audronio Imbraso nuopelnai Lietuvos kultūrai, 20-ties šiuolaikinio šokio festivalių „Naujasis Baltijos šokis“ organizavimas, šiuolaikinio šokio plėtrą skatinančios iniciatyvos, parama menininkams, aktyvi kultūrinė ir visuomeninė veikla.

Élisabeth Maurin šoko pagrindinėse Europos scenose, šiuo metu yra Paryžiaus nacionalinės operos baleto trupės ir Nantero šokio mokyklos pedagogė, veda meistriškumo pamokas įvairiuose Europos teatruose.

Pagrindinė festivalio idėja – pažinti naujus kūrėjus, turinčius išskirtinį braižą bei nematytą estetinę kalbą.

Garbingiausioje vietoje tarp lėlių, kaukių, objektų, spektaklių plakatų ir afišų rymojo viena Stasio Ušinsko kurtų marionečių. Kai bus suremontuotas senasis Pakruojo gaisrinės pastatas, jame tikimasi įrengti Stasio Ušinsko muziejų.