Kovo 6 dieną, eidamas 73-iuosius metus mirė režisierius, teatro pedagogas Rimas Tuminas.
Rimas Tuminas gimė 1952 m. sausio 20 d., Kelmėje. 1970-1974 m. Tuminas studijavo televizijos režisūrą (kurso vadovas Adomas Galinis) Lietuvos konservatorijoje; 1979-2010 m. čia ir dėstė. 1978 m. baigė A. Lunačiarskio teatro meno institutą Maskvoje. Nuo 1979 m. režisavo dramos spektaklius Lietuvoje, dramos ir operos spektaklius statė užsienyje. 1990 m. įkūrė Vilniaus mažąjį teatrą, buvo jo vadovas ir meno vadovas; 2007-2022 m. buvo J. Vachtangovo akademinio teatro Maskvoje meno vadovas ir režisierius.
Režisavo daugiau kaip 70 spektaklių Lietuvos ir užsienio (Islandijos, Italijos, Izraelio, Kinijos, Lenkijos, Rusijos, Suomijos, Švedijos) teatruose (daugelio jų dailininkas Adomas Jacovskis, kompozitorius Faustas Latėnas). Svarbiausi spektakliai: Andrejaus Kuternickio „Fėjos Dražė variacijos“ (1982), Valdemaro Kukulo, Rimo Tumino „Čia nebus mirties“ (1988), Antono Čechovo „Vyšnių sodas“ (1990, 2000, 2006), „Dėdė Vania“ (1992), „Žuvėdra“ (1993, 2001, 2009) ir „Trys seserys“ (1997, 2005), Bertoldo Brechto „Galilėjus“ (1992, Lietuvos teatro sąjungos apdovanojimas 1993-iaisiais), „Nusišypsok mums, Viešpatie“ (1994, pagal Grigorijų Kanovičių, apdovanotas „Kristoforu“ 1995-aisiais), Michailo Lermontovo „Maskaradas“ (1997, apdovanotas „Kristoforu“ 1997-iaisias, „Auksine kauke 1999-aisiais), „Vaidiname... Schillerį!“ (2000, pagal Friedrichą Schillerį), Williamo Shakespeare´o „Romeo ir Džuljeta“ (2001), Nikolajaus Gogolio „Revizorius“ (2001), Samuelio Becketto „Belaukiant Godo“ (2002), Mariaus Ivaškevičiaus „Madagaskaras“ (2004) ir „Mistras“ (2010), Johanno Wolfgango Goethe´s „Faustas“ (2019), Henriko Ibseno „Šmėklos“ (2022), „Ana Karenina“ (2023, pagal Aleksejų Tolstojų).
Apie Rimą Tuminą sukurti dokumentiniai filmai „Pakeliui į prieplauką“ (2014, režisierė Ramunė Sakalauskaitė), „Rimo Tumino Islandija“ (2022, režisierius Julijus Lozoraitis).
Režisieriaus Rimo Tumino kūrybinė veikla įvertinta šiais apdovanojimais: Lietuvos teatro sąjungos apdovanojimas (1993), Lietuvos nacionalinė premija (1994), „Kristoforas“ (1995, 1997), Gedimino ordino Komandoro kryžius (1998), „Auksinė kaukė“ (1999, 2011), Rusijos Federacijos premija už nuopelnus Rusijos Federacijos literatūrai ir menui (1999), Ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Riterio kryžius (Lenkija, 2006), Tarptautinė K. Stanislavskio premija (2010, 2012), Draugystės ordinas (2010, Rusija), „Krištolinė Turandot“ (2010, 2012, 2014), Tarptautinė premija „Baltijos žvaigždė“ (2014), Garbės ordinas (2017, Rusija), „Auksinė kaukė“ už visą kūrybą (2021).
Informaciją parengė Laura Blynaitė, www.vle.lt
Atsisveikinimas su režisieriumi Rimu Tuminu planuojamas kovo 19 ir 20 d., Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre.
Kovo 19 d., antradienis:
- 12 val. urna iš LMTA Centrinių rūmų lydima į Vilniaus mažąjį teatrą;
- 13-21 val. teatro durys atveriamos visiems, norintiems atsisveikinti su Režisieriumi;
- 18 val. Šv. Mišios aukojamos Šv. Pranciškaus ir šv. Bernardino bažnyčioje (Maironio g. 10, Vilniuje).
Kovo 20 d., trečiadienis:
- 10-14 val. teatro durys atveriamos visiems, norintiems atsisveikinti su Režisieriumi;
- 14 val. urna išnešama iš Vilniaus mažojo teatro, palydima atsisveikinti iki Lietuvos nacionalinio dramos teatro;
- Amžinojo poilsio velionis atguls Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje.
Velionio atminimą prašoma pagerbti gėlės žiedu.
