Šiuolaikinio meno ir kultūros centrai

„Roundhouse“ pastatas

Šiame straipsnyje pristatysiu užsienyje veikiančių institucijų, užsiimančių šiuolaikinio meno sklaida, praktikas ir apibrėšiu jų reikšmę sociokultūriniam kontekstui. Jame nebus kritiškai gilinamasi į šiuolaikinio meno kontekstus ir procesus. Taip pat nesistengsiu pristatyti didžiausių ir įtakingiausių pasaulio šiuolaikinio meno galerijų-muziejų, kaip TATE MODERN (Londonas), KIASMA (Helsinkis) ar MOMA (Niujorkas)¹, kurių praktikos nors ir įdomios, tačiau išsamiai apžvelgtos. Pasirinkau smulkesnes, tačiau ne mažiau įdomias Didžiojoje Britanijoje aktyviai veikiančias organizacijas. Tai Londono šiaurinėje dalyje esantis „Roundhouse“ ir Ekseterio mieste veikianti šiuolaikinio meno galerija „Spacex“.

Scenos, naujųjų medijų menų ir kūrybinių dirbtuvių kompleksas „Roundhouse“ neabejotinai laikomas vienu įdomiausių meno ir kultūros centrų pavyzdžių. Šios organizacijos pavadinimas tiesiogiai susijęs su pastato, kuriame ji įsikūrusi, forma (pažodžiui verčiant į lietuvių kalbą, roundhouse reikštų „apskritas pastatas“). Paties pastato istorija siekia 1846 m., anuomet jame veikė garvežių remonto dirbtuvės, kurios dėl spartaus technologijų vystymosi netrukus buvo uždarytos, o pastatas paverstas sandėliu. Nepaisant jam priskirtų industrinių funkcijų, „Roundhouse“ laikomas vienu išraiškingiausių ano laikotarpio architektūros pavyzdžių šiauriniame Londone. Šio architektūrinio objekto išskirtinumas – tai jo stogo konstrukcija, paremta tam laikui novatoriškais konstrukciniais ir medžiaginiais sprendimais.

Ko gero, netradicinės pastato formos ir nestandartinės erdvės 1964 m. patraukė britų dramaturgo Arnoldo Weskerio dėmesį. Jo iniciatyva buvo įkurta organizacija „Centre 42“. Pavadinimas pasirinktas atsižvelgiant į Didžiosios Britanijos profesinių sąjungų susitarimo 42 punktą, kuriame deklaruojama, kad menas turi būti prieinamas visiems. Septintajame ir aštuntajame dešimtmečiais „Centre 42“ buvo vienas aktyviausių to laikotarpio kultūrinių centrų Londone. Jame buvo pristatomi tokie atlikėjai, kaip Jimis Hendrixas, „Pink Floyd“, Peteris Brookas ir „The Living Theatre of New York“. Po maždaug dvidešim metų trukusios aktyvios kultūrinės veiklos 1983 m. dėl finansinių sunkumų centras uždarytas. Iki prėjusio amžiaus paskutiniojo dešimtmečio bandyta veiklą atgaivinti, tačiau nesėkmingai. Situacija pasikeitė 1996 m., kai pastatą įsigijo „The Norman Trust“ (Normandų trestas) ir buvo įkurtas „Roundhouse“ trestas, kurio tikslas – vėl įtraukti centrą į aktyvius kultūrinius procesus bei įkurti kūrybines studijas (Roundhouse Studios). Jis skirtas jaunimo kūrybiniam lavinimui. Nuo tada „Roundhouse“ įgavo „antrąjį kvėpavimą“, pritraukti tokie pasaulinio garso atlikėjai, kaip Argentinos performatyvaus meno trupė „De La Guarda“, perkusinis ansamblis „STOMP“, Michaelio Clarko šokio trupė (The Michael Clark Dance Company), šiuolaikinio šokio trupė „Ballet Boyz“, prezentacijas darė kino ir televizijos režisierius Michaelis Mooras, klasikinio teatro trupė „The Royal Shakespeare Company“ ir kt. 2004 m. „Roundhouse“ centras uždarytas renovacijai ir po dvejus metus trukusių darbų atidarytas šių metų birželio 5 d. Renovacijos metu įrengta garso izoliacija, šiuolaikiška scena, nauja apšvietimo ir garso technika, transformuotos žiūrovų tribūnos ir kūrybinės studijos su šiuolaikine garso ir vaizdo aparatūra bei muzikiniais instrumentais, skirtos jaunimo kūrybinėms praktikoms. Šalia pagrindinio pastato pastatytas naujas priestatas, jame įsikūrė administracija, kavinė ir bilietų kasos. Rekonstrukcijai pasibaigus „Roundhouse“ išsiplėtė iki 3000 stovimųjų ir 1700 sėdimųjų vietų.

Ypatingo dėmesio vertas „Roundhouse Studios“ projektas. Tai ilgalaikė edukacinė-socialinė programa, skirta jaunimui nuo 13 iki 25 metų. Šios programos pagrindą sudaro naujai įrengtos kūrybinės studijos ir edukacinės bei socialinės programos. Dar prieš 2004 m., prasidėjus pastato renovacijai, buvo parengtas strateginis organizacijos vystymo planas. Jame šalia pagrindinės institucijos veiklos – profesionalių scenos menų prezentacijos – buvo numatyta paraleliai inicijuoti įvairaus pobūdžio projektus ir programas, orientuotus į vietinį jaunimą. Dėl to pagrindiniame „Roundhouse“ pastate įrengtos studijos muzikos, šokio ir teatro užsėmimams bei repeticijoms, medijų laboratorija, garso įrašų studija, bendravimui ir susirinkimams skirtas kambarys pačiame pastato centre. Ši edukacinė-socialinė erdvė skirta kūrybai, kūrybiniam bendradarbiavimui, gabumų ugdymui ir tobulinimui. Šiems tikslams įgyvendinti suburta konsultantų-mentorių komanda, kuri padeda pradedantiems ir praktikuojantiems kūrėjams įvaldyti įvairias kūrybines technikas. Labai svarbus programos privalumas, kad ji vyksta toje pačioje erdvėje, kaip ir profesionalaus šiuolaikinio meno kūrėjų pristatymai, kurie sukuria patogią informacinę-pažintinę terpę pradedantiesiems.

Savo struktūra ir principu „Roundhouse Studios“ lygintina su nuolatinėmis kūrybinėmis dirbtuvėmis (ang. workshop), pasižyminčiomis neformalia socialine aplinka, aktyviu profesionalių ir pradedančiųjų kūrėjų bendravimu ir stipria jaunimo motyvacija, taikant įvairaus lygio edukacines programas, stažuotes ir praktikas. Organizacija išplėtojo platų partnerių tinklą, tarp jų yra ir tokia garsi įrašų kompanija, kaip EMI, kitos kūrybinės industrijos, menų organizacijos ir trupės. Tai suteikia dideles galimybes kūrybingai asmenybei ugdyti.

Kitas dėmesį patraukęs ir ne mažiau įdomus šiuolaikinio meno ir kultūros centro pavyzdys yra „Spacex“. Šis centras, turintis vos kelių šimtų kvadratinių metrų ekspozicines erdves, įkurtas 1974 m. Anglijos mieste Ekseteryje (ang. Exeter, gyventojų skaičius 111 tūkst.) reziduojančių menininkų iniciatyva. Vienas institucijos tikslų buvo praplėsti kultūrinių iniciatyvų erdves už pagrindinių centrų ribų, kurie paprastai tapatinami su didmiesčiais – Londonu, Edinburgu ir kt.

„Roundhouse“ interjeras. Nuotraukos iš www.roundhouse.org.uk

1990 m. centras reorganizuotas į paramos fondą ir viešąją galeriją. Nuo tada „Spacex“ tapo strateginiu Anglijos menų tarybos (analogiška institucija Lietuvoje yra Kultūros ir sporto rėmimo fondas) partneriu ir vienu iš 32 tarptautines bei užsienio menininkų parodas rengiančių centrų Didžiojoje Britanijoje. Pagrindinis „Spacex“ tikslas – pristatyti kylančius ir tarptautinėje scenoje jau pripažintus menininkus². Be šios pagrindinės prezentacinės funkcijos, „Spacex“ didelį dėmesį skiria edukacijai ir sociokultūriniams projektams.

Visą centro veiklą pagal pobūdį galima suskirstyti:

• Menų prezentacijos: parodos, koncertai, filmų peržiūros ir kt. centro erdvėse ir už jo ribų.
• Edukacija: simpoziumai, konferencijos, įvairaus pobūdžio programos (nuo kūrybinių dirbtuvių iki bendrų sociokultūrinų projektų) skirtingoms amžiaus grupėms. Išskirtina bendra centro ir menų koledžo programa „Curating MA“, pagal ją Dartingtono menų koledžo magistrantūros studijų pakopos studentai, padedami centro darbuotojų, praktikuojasi inicijuodami parodas, koncertus ir kitus renginius.
• Leidyba: apima ir menininkų darbų, ir parodų katalogus, meno teorijos publikacijas, praktinius gidus į naująsias medijas (programinės įrangos vadovėlius ir kt.) ir kt.

Už savo aktyvią ir inovatyvią veiklą „Spacex“ pripažįstamas kaip reikšmingiausia šiuolaikinio meno galerija Pietvakarių Anglijoje.

Atsižvelgiant ne tik į ankščiau pateiktus kultūrinių centrų pavyzdžius, bet ir į bendras tendencijas Europoje, galima pastebėti, kad praėjusio amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje vyko intensyvios meno institucijų reformos, kurių pradžia siekia 1977 m., kai Paryžiuje buvo atidarytas „Pompidou“ centras, o gal net ir 1947 m., Londone įkūrus Šiuolaikinio meno institutą (ICA). Minėtuoju laikotarpiu buvo įkurta nemažai naujų galerijų-muziejų-kultūros centrų: 1996 m. Helsinkyje atidarytas šiuolaikinio meno muziejus „Kiasma“, įsibėgėja „TATE Modern“ projektas Londone (atidarytas 2000 m.), ten pat, Didžiojoje Britanijoje, pradedama industrinio pastato konversija į didžiausią pagal ekspozicijų plotą pasaulyje šiuolaikinio meno centrą „Balticmill“ (Niukastle (New Castle upon Tyne) mieste), Vienos Kunsthalle padalinio Karlsplaz įsteigimas, 1997 m. atidarytas Guggenheimo Bilbao modernaus meno muziejus ir t. t.

Meno ir kultūros centrų kilimas nėra laikytinas tik kiekybiniu reiškiniu. Kuriant naujus meno ir kultūros centrus, svarstyta ir apie kokybiškai naujus organizacijų modelius, kurie, skirtingai nei monofunkcinės tradicinės institucijos, pvz., teatras, galerija ar muziejus-archyvas, būtų multifunkciniai socialiai aktyvūs kūrybinės veiklos katalizatoriai. Tam buvo plečiamos galerijų funkcijos, greta dominuojančios prezentacinės (legitimacinės) funkcijos atsiranda lygiavertė edukacinė, o statiškos parodinės erdvės perkuriamos į aktyvias komunikacines platformas su kūrybinėmis dirbtuvėmis, seminarais, diskusijomis ir kito pobūdžio sociokultūrinėmis programomis. Dėl didelių ir efektyvių institucinių reformų šiuolaikinės kultūros ir meno centrai šiandien traktuojami ne tik kaip meninio diskurso legitimatoriai ir tendencijų formuotojai siaurąja prasme, bet ir kaip aktyvūs neformalios savišvietos centrai plačiąja prasme. Jie vertinami už bendrą kūrybinio potencialo didinimą, o tai turi įtakos visai bendruomenės raidos kokybei.

Atsižvelgiant į pristatytas Didžiojoje Britanijoje veikiančių šiuolaikinio meno ir kultūros centrų praktikas, apibendrintai galima būtų išskirti tokią šiuolaikinio meno ir kultūros centrų reikšmę:

• Suburia kūrybingas bendruomenes. Intelekto sankaupos yra esminė prielaida kiekybinėms ir kokybinėms kūrybinėms praktikoms. Šiuolaikinės kultūros ir meno centrai, apimdami intelektualių pramogų generavimo funkciją, yra pajėgūs suburti intelektualiausius ir aktyviausius visuomenės narius, taip sukurdami patrauklią kūrybinę terpę. Kaip iliustratyvius pavyzdžius galima pateikti įvairius leidybinius projektus, pristatančius, polemizuojančius ar kvestionuojančius tam tikrą kultūrinę problematiką ir kt. lietuviškame kontekste, tam tikri virtualūs kultūros centrai būtų kultūriniai savaitraščiai „Nemunas“, „7 meno dienos“, „Literatūra ir menas“ ar „Šiaurės Atėnai“. Išskirtini yra naujųjų medijų interneto svetainė „Balsas“ (http://www.balsas.cc) ir Vilniaus Šiuolaikinio meno centro kas ketvirtį leidžiamas „Interviu“. Pirmoji įdomi ne tik dėl pasirinktos aktualios tematikos – naujosios medijos ir kultūra, bet ir dėl interaktyvios bendruomeninės kūrybinės platformos. Ši svetainė sudaro galimybes gilintis į specializuotą sritį tiek publikuodama įvairaus pobūdžio tekstus, tiek rengdama susitikimus su naujųjų medijų specialistais ir kitokio pobūdžio diskusijas. Vilniaus šiuolaikinio meno centro leidžiamas „Interviu“ siekia pristatyti ir lokalias, ir regionines, ir tarptautines šiuolaikinio meno aktualijas. Kaip ir „Balsas“, „Interviu“ subūrė didelį tarptautinį publicistų ratą, tai leidžia išvengti homogeniško diskurso monotonijos ir tam tikro sąstingio.
• Sudaro sąlygas dinamiškai meno ir kultūros raidai. Šiuolaikinio meno ir kultūros centrai, kaip kūrybinių praktikų katalizatoriai, turi įtakos ir bendrai sociokultūrinei raidai. Svarbu greta nacionalinės ar etninės kultūros saugojimo programų sudaryti prielaidas kūrybiškai kultūrinei ir meninei raidai. Tik tokiu būdu galima siekti sociokultūrinės raidos harmonijos.
• Suaktyvina komunikaciją ir informacijos keitimosi procesus. Šiuolaikinio meno ir kultūros centrai, būdami aktyvios sociokultūrinės platformos, sudaro prielaidas kūrybiškam bendradarbiavimui, dėl to gimsta inovatyvūs sprendimai, kūrybinės interpretacijos ir konstruktyvūs dialogai.
• Katalizuoja pozityvius sociokultūrinius procesus, tai: saviugda, atvirumas, tolerancija ir kt. Taip kuria patrauklią ir visavertę socialinę aplinką.
• Kuria patrauklų miesto, regiono, šalies įvaizdį. Kūrybiškumas – viena labiausiai vertinamų sociokultūrinių charakteristikų. Kūrybinio potencialo sankaupos visada pritraukia dėmesį – nuo turisto ar atskiro interesanto iki stambių verslo struktūrų.

Kompleksiniams multifunkciniams kultūros ir meno centrams kurti reikia daug pastangų, tačiau jų nauda akivaizdi. Vakarų Europos praktika – nuvilnijusi institucinių reformų ir naujų organizacijų steigimo banga – tai patvirtina. Deja, Lietuvoje šiuo metu juntamas didžiulis tokių centrų stygius. Jau ankščiau įvardytų kultūrinių savaitraščių („Nemunas“, „7 meno dienos“, „Literatūra ir menas“, „Šiaurės Atėnai“ ir kt.), naujųjų medijų sveitainės „Balsas“ ir ŠMC su „Interviu“ praktikos nepajėgia užpildyti susidariusio kultūrinio vakuumo. O šios probleminės situacijos priežasčių reikėtų ieškoti švietimo sistemoje, kultūros politikoje, kompetencijos stokoje ir kt.

Daugiau informacijos galima rasti internete : http://www.roundhouse.org.uk/, http://www.spacex.org.uk/, http://www.kunsthallewien.at/, http://www.ica.org.uk/, http://www.balticmill.com/, http://www.artscouncil.org.uk/, http://www.wikipedia.org/

_______________________
1 Su šiomis institucijomis ir jų veikla galima išsamiau susipažinti internete, t. y. šių organizacijų interneto puslapiuose: TATE MODERN – http://www.tate.org.uk/modern; KIASMA – http://www.kiasma.fi/; MOMA – http://www.moma.org/. Daugiau informacijos galima rasti interneto enciklopedijoje http://www.wikipedia.org/ ar pasinaudojus įvairiomis informacijos paieškos sistemomis.

2 Daugiau informacijos galima rasti organizacijos interneto puslapio http://www.spacex.org.uk/ vykusių ir vyksiančių parodų duomenų bazėje.