Nors kovo pabaiga, kai bus švenčiama Teatro diena, dar toli, teatrus jau apėmė nerimas dėl būsimų apdovanojimų už geriausius metų darbus.
Nežinia, kaip spektaklio kūrimas rutuliosis toliau, kokia jo vaidinimui bus parinkta erdvė, tačiau tai, ką matėme tądien, regėjosi kaip savotiškas teatro stebuklas, sutapęs su bendra kultūros žmonių savijauta.
Deja, ir vyresnės kartos teatro kritikai, regis, vis dažniau netenka kantrybės, susitelkia į mokslines studijas, darbą teatrų literatūrinėse dalyse ar žurnalistiką, o į teatrinę pakrantę grįžta tik retsykiais, parplaukiančių „ryklių” pasižiūrėti.
„Sutinkame, kad gruodžio 31 d. vakarą Violetos partiją dainavusi Asmik Grigorian buvo ne geriausios vokalinės formos, tačiau nesutinkame, kad A. Grigorian balsas nėra tinkamas Violetos partijai.”
„Naujametis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro spektaklis – spalvingoji „Traviata” – smarkiai nuvylė”, – teigia Norvegijos operos ir baleto kritikas Heninngas Hoholtas.
Europos kultūros sostinės metai, ačiū Dievui, baigėsi. Juos ne turiningai pragyvenome, o ištvėrėme. Tad geriausia, ką jie mums davė – nuogą tiesą apie mus pačius. Ne apie valdžią – kur link suka kultūros politikos vežimas, jau seniai akivaizdu. Kur? Bet kur, kur pūsteli politikos skersvėjis.
„Teatras suveda žiūrovus bendram išgyvenimui, kuris kartu yra ir bendras išsilaisvinimas, transformuojantis katarsis, utopinės sekundės erdvė, kurioje visi be išimties tampa geri.”
Vienas įdomiausių šių metų teatrinių patyrimų buvo Krystiano Lupos spektaklis „Persona. Marilyn”. Juo Varšuvos Dramos teatras baigs šiuos metus. O mes siūlome šio spektaklio recenziją-pasaką sekant čekų dramaturgu ir pasakų kūrėju Milošu Macoureku.
Šių metų spalio 8-11 d. Menų spaustuvėje vyko IETM (Informal European Theatre Meeting) metinis susitikimas „Rytietiški pažadai”. Ką apie IETM tinklą ir jo keliamas problemas mano jo dalyviai – jūsų dėmesiui keletas pokalbių.
