Žinia teatro pasauliui

Richardo Wagnerio opera „Riencis“, režisierė Kirsten Dehlholm (Latvijos nacionalinė opera, 2014). Nuotrauka iš www.opera.lv

Laiškuose nagrinėjome operos žanro kaip atminties saugyklos idėją, operos analizę kaip archeologinį tyrinėjimą, žanro poveikį miestams ir visuomenėms, aptarėme naujosios operos bruožus.

Akimirkos iš spektaklių: „Stand-up’as prasmei ir beprasmybei“ (režisierė Eglė Švedkauskaitė) ir „tremolo“ (režisierė Laura Kutkaitė). MF fotomontažas iš Roko Morkūno ir Martyno Norvaišo nuotraukų

Liūdnumai ir malonumai

Man atrodo, kad abu spektakliai – „Stand-up’as prasmei ir beprasmybei“ ir „tremolo“ – tai tas išvažiavimas prie išdžiūvusių ežerų, kur sudėtos mažutės žmonijos paslaptys.

Akimirka iš parodos „Ludolfs Liberts (1895–1959). Hipnotizuojantis Art Deco spindesys“ Latvijos nacionaliniame dailės muziejuje. Daivos Šabasevičienės nuotrauka

Latviško Art deco spindesyje – Lietuvos teatro blyksniai

Pasivaikščiojimas po parodą „Ludolfs Liberts (1895–1959). Hipnotizuojantis Art Deco spindesys“ – lyg sugrįžimas į idealizuojamą Latvijos (taip pat ir Lietuvos) kultūros aukso amžių.

Jūratė Paulėkaitė kuria scenografijos maketą Charlesʼio Gounod operai „Faustas“ (2009), kurią režisavo Gintaras Varnas Bratislavos nacionaliniame teatre. Martyno Budraičio nuotrauka

Iš bloknoto (53)

Net saldu skaityti apie spektaklio gimimą nuo pat pirmo, lyg ir visai netikėto, sumanymo blyksnio iki pabaigos, kuri visuomet siejama su publikos reagavimu ir vertinimais.

Akimirka iš spektaklio „Vedami“, dramaturgas Rimantas Ribačiauskas, režisierius Mantas Jančiauskas (prodiuseris „Artscape“). Ilmės Vyšniauskaitės nuotrauka

Iš bloknoto (52)

Buvau dėl to, kad tokie susitikimai kalėjime – drąsus jaunų menininkų sumanymas, kad abiejose stalelio pusėse buvom žmonės, tik skirtingų likimų, ir gali būti, kad ir tas laisvasis, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, gali tapti nelaisvas.

Scena iš spektaklio „Pelikanas“, režisierius Naubertas Jasinskas (OKT / Vilniaus miesto teatras, 2022). Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

Iš mūsų vaidybų (XXIII)

Suprantu, kad teatrui priimtinesnis tas, kuris labai ankstyvoje stadijoje turi (beveik baigtą) formą, apima mažas finansines ir emocines sąnaudas. <...> Tačiau duoklė teatrui kartais kažką gali atimti ir iš paties kūrėjo.

Akimirka iš Philipo Glasso operos „Kelionė“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, 2024). Martyno Aleksos nuotrauka

Kelionė link žmogaus balso

Nepaisant nepatenkintų lūkesčių, Philipo Glasso „Kelionė“ Klaipėdoje tapo ne tik kultūriniu įvykiu, bet ir drąsia šiuolaikinės operos interpretacija Lietuvos scenoje.

Akimirka iš 13-ojo tarptautinio teatro festivalio „Com•media“ Alytuje atidarymo renginio. Miško Motės nuotrauka

Festivaliui pasibaigus

Iš kuklaus žanrinio renginio „Com•media“ Alytuje tapo gana solidžiu festivaliu su gausybe konkursų, kūrybinių dirbtuvių, atskiromis vaikų, jaunimo, suaugusiųjų programomis ir užsienio svečių darbais.