Aiko Karapetiano režisuotos „Hofmano pasakos“ tarsi specialiai atrodo tokios paprastos ir aiškios, lengvos žiūrėti net vaikams, kartu ypač paveikios savo muzikalia vaizdų ir judesio kalba.
Politizuotos interpretacijos įspūdis netrukus išsisklaido, Hermanis čia pat pasiūlo gilintis į psichologinę dramą. Mat Salomėjos sugretinimą su britų popmuzikos ikona Amy Winehouse grindžia ne tik žydiška dainininkės kilmė, bet ir nuoroda į tragišką likimą.
Baroko operoje teka ne šio pasaulio laikas ir atvykus į teatrą iš penktadienio vakaro Rygos šurmulio išties nėra paprasta sinchronizuotis su lėtuoju menu. Tenka sąmoningai save pristabdyti.
Į 23 svarbiausius šiuolaikinio šokio festivalius bei organizacijas visoje Europoje vienijančią Kūrybiškos Europos programą šiemet įsiliejo ir festivalis „New Baltic Dance“.
Šiuolaikinio šokio kūrėja Greta Grinevičiūtė teigia, kad Suomijoje savo kūrybą pristatę Baltijos šalių menininkai turi panašumų. Jiems būdingas bendras tonas, kurį ji apibūdina kaip melancholišką ir ironišką.
Pjesė „Kraujo broliai“, skaityta Niujorke vykusiame festivalyje „Rehearsal for Truth“, anot Gabrielės Labanauskaitės, auditorijai buvo aktuali savo sąsajomis su šių dienų JAV socialinėmis ir politinėmis įtampomis.
Festivalis FIND vykdo svarbią misiją – kalba apie tragedijas, kurios nebuvo pripažintos tragedijomis. Tai moko kai ko svarbaus: kad riboti refleksijų laiką ir auginti drąsą veikti yra vertingiau nei ilgai reflektuoti bei skųstis.
„Keista, kad šventėme pirmąjį Korėjos teatro šimtmetį – tarsi visa, kas sukurta iki tol, nebūtų verta vadintis teatru“, – apie Vakarų teatro įtakų giliai paveiktą Korėjos teatrą sako menininkas Jaha Koo.
Menininkė Lina Lapelytė Londone pristatė performatyvią videoinstaliaciją „Kai tamsu – mes žaidžiam“, o Varšuvoje debiutavo kaip muzikinio spektaklio „Kosminiai namai“ režisierė.
