Spektaklio kūrėjai įsitikinę, kad nors pasirodymas skirtas Neringos kraštui, rodomas naujose vietose jis skleidžia istoriją ir įgyja dar didesnę prasmę.
Kas nutiko? Atsakymą sudaro trys elementai – konkursas, direktorius ir meno vadovas. Nors ir vienas su kitu stipriai persipynę, tai vis dėlto yra skirtingi skandalo aspektai.
Buvo galima išvysti, kuo lėlių teatras alsuoja šiandien, kad jis gali kalbėti apie aktualias ir realias problemas, svarbias ir šiandieniam (suaugusiam!) žmogui.
Jaunųjų režisierių festivalyje Hamburge, „Thalia Gauss“ teatre, LMTA studentai pristatė spektaklį „Dulkės“; režisierius Justinas Vinciūnas.
Latvijos trupė padarė gerą įspūdį – muzikalumu, vientisu šokio stiliumi. <...> Bet „Baube“ taikymosi prie komercinio skonio pasirodė kiek per daug.
Birželio mėnesį tarptautiniai ir edukaciniai projektai iš Lietuvos pasieks Suomijos, Čekijos, Portugalijos ir mūsų šalies žiūrovus bei šokio profesionalus.
„O. Festival“ buvo vienas stipriausių kultūrinės pasaulėvokos „supurtymų“. Įspūdžiai zujo tarp raudonai tvinksinčios, kategoriškos limbinės zonos ir toleranciją vertinančių smegenų centrų.
Tikrai verta. Kartu džiugu, kad „didieji vardai“, nors ir labai retai, bet neaplenkia Lietuvos lėlių teatro scenų ir nebėra būtina važiuoti skersai Europos vien tam, kad pamatytume išties stiprių kūrinių.
„Marija pasakė tai, ką pasakė“ – tai dviejų teatro pasaulio žvaigždžių ir dviejų skirtingų estetikos metodų susitikimas, scenoje virtęs nepažabota kova vieno su kitu.
