Kol mūsų bulvariniai leidiniai ginčijasi ir bando klijuoti įvairiems žmonėms gėjų etiketes – tarsi tai visuomenei reikštų kažką svarbaus – teatrologai bando susisteminti homoerotinės estetikos bruožus.
„Gyvenat Helsinkyje be jokio teatro, be teatro studijų!” Ir mūsų studijas keičia teatrai – Q, Viirus ir Cezaris Graužinis.
Vasario 17 d. Varšuvos teatre „Studio“ įvyko Rimo Tumino režisuotos Carlo Goldonio komedijos „Dviejų ponų tarnas“ premjera. Lenkų kritikai laukė šios premjeros su neslepiamu smalsumu ir nemažomis viltimis.
Kaip atrodo Suomijos mokykla, rengianti įvairių meno sričių ir televizijos praktikus ir vadybininkus? Kodėl suomiai prašo vežtis patalynę?
Neginčijamai didžiausią susidomėjimą festivalyje „Baltijos namai Maskvoje. Lietuviškas akcentas“ sukėlė Oskaro Koršunovo „Oidipas karalius“. Festivalio paantraštė jau prašosi – „oidipiški Lietuvos akcentai“.
Gruodžio pradžioje Maskvoje vyko festivalis „Baltijos namai Maskvoje. Lietuviškas akcentas“. Lietuvių teatrai iš Maskvos jau grįžo į namus, o juos atsivijo ir rusų kritikų recenzijos.
Ne, tai ne įžymioji Lietuvos meno dekada, vykusi chruščioviniais 1954-aisiais, o itin diplomatinis ėjimas: Sankt Peterburgo festivalis „Baltijos namai“ (Baltijskij Dom) gruodžio 2-7 dienomis prisistato Maskvoje. Su lietuvių teatru.
Oskaro Koršunovo teatras dvi savaites gastroliavo Airijoje. Dublino ir Belfasto teatro festivaliuose „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija“ buvo suvaidinta aštuonis kartus. Pateikiame keleto Airijos kritikų atsiliepimus.
Lapkričio 17, 18 d. OKT / Vilniaus miesto teatras Nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje parodys spektaklio „Vaidinant auką“ pagal Rusijos dramaturgų brolių Presniakovų pjesę premjerą. Paskutinius jo akcentus režisierius Oskaras Koršunovas ryškino po dvi savaites trukusių teatro gastrolių Airijoje. Dublino ir Belfasto teatro festivaliuose „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija“ buvo suvaidinta aštuonis kartus. Įspūdžių – keliskart daugiau.