Oskaro Koršunovo teatras dvi savaites gastroliavo Airijoje. Dublino ir Belfasto teatro festivaliuose „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija“ buvo suvaidinta aštuonis kartus. Pateikiame keleto Airijos kritikų atsiliepimus.
Lapkričio 17, 18 d. OKT / Vilniaus miesto teatras Nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje parodys spektaklio „Vaidinant auką“ pagal Rusijos dramaturgų brolių Presniakovų pjesę premjerą. Paskutinius jo akcentus režisierius Oskaras Koršunovas ryškino po dvi savaites trukusių teatro gastrolių Airijoje. Dublino ir Belfasto teatro festivaliuose „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija“ buvo suvaidinta aštuonis kartus. Įspūdžių – keliskart daugiau.
Teatro festivalyje Vroclave lenkų režisierius Krystianas Lupa pristatė savo naujuosius darbus – „Nebaigtą pjesę aktoriui“ ir „Zaratustrą“. Dar sykį parodydamas, kad jo kuriamam teatrui normalios pjesės nepakanka.
Paskutinę festivalio dieną tarptautinę diskusiją pradėjęs lenkų žurnalistas ir eseistas Jacekas Zakowskis prakalbo apie vidutinio amžiaus krizę. Jos simptomai būdingi ne tik tam tikrą amžiaus ribą perkopusiems žmonėms, bet ir scenos menui bei kultūrai apskritai.
Pradžią užsigrūdinti ir pasiruošti vertinti naujas klasikos interpretacijas davė Lukas Percevalis, perrašęs „Otelą“. „Sirenose“ atrodė tai originalu; pasidairius po svietą – naujoji teatrų klišė, plintanti kaip greito maisto restoranai.
Spalio 16 d. baigėsi aštuonias dienas trukęs III tarptautinis Vroclavo teatro festivalis „Dialog“. Vykstantis kas antri metai, festivalis kaskart orientuojasi į etiškai aktualias nūdienos problemas – festivalio kryptis tampa kriterijumi atrenkant spektaklius, rengiant teminius spektaklių aptarimus ir baigiamąją diskusiją.
Trečiąkart vykęs ir prieš savaitę pasibaigęs tarptautinis teatrų festivalis „Dialog“ Vroclave netiesiogiai pratęsė diskusiją su „Sirenomis“. Ne tik dėl jau matytų Lietuvoje spektaklių, bet ir dėl jų vertinimų.
Ko gero, labiausiai pastaruoju metu mėgstu vieną piešinuką: Garfildas sėdi piktas, liūdnas ir labai nelaimingas. „Kas atsitiko, Garfildai?“ – klausia Džonas. „Esu alkanas“,- atsako Garfildas. „Alkanas? Kaip gi taip? Taigi ką tik tave pamaitinau“,– nustemba Džonas.
Tai bus istorija apie vieną miestą, jo gyventojus ir jų demokratiškai išrinktą valdžią, apie teatrą, duoną ir žaidimus, apie kasdienybę ir jubiliejus. Istorija su hepiendu.
