„Tokie aplodismentai būna tik Rumunijoje", - lyg sutarę kartojo Oskaro Koršunovo teatro komandos nariai, kuomet vos tik įsivyravus tylai scenoje žiūrovai pratrūko galingais aplodismentais, ritmingai plodami tai lėčiau, tai greičiau, lyg vedami dirigento. Taip rumunų publika sveikino festivalio „Reflex" finaliniu akcentu tapusio spektaklio „Miranda" aktorius.
OKT/Vilniaus miesto teatras, 2015-ųjų užsienio gastroles pradėjęs „Dugne" pristatymu „Festival de Liege" festivalyje Lježe (Belgija), šį kartą dalyvavo tarptautiniame „Reflex" festivalyje Sfintu Georgėje (Rumunija). Tai - kas treji metai rengiamas festivalis, šiemet vykęs jau trečiąjį kartą. Anksčiau programoje pristatyti tokie garsūs Europos teatro vardai, kaip Michaelis Thalheimeris, Krystianas Lupa ar „Rimini Protokoll". Šių metų „Reflex" programoje - menininkai iš Rumunijos, Serbijos, Lenkijos, Vengrijos, Austrijos, Vokietijos bei Lietuvos.
„Šiemet norėjome pristatyti ryškius, kokybiškus bei poetiškus šiuolaikinio teatro pastatymus, skirtus tik aukštai pakeltą kartelę įveikiančiai publikai. Mūsų misija - reflektuoti tai, kas šiuo metu vyksta pasaulyje. Tiek teatre, tiek apskritai", - teigia festivalio direktorius Laszlo Bocsardi.
Tai - nebe pirma OKT/Vilniaus miesto teatro kelionė į Rumuniją. 2006-aisiais „Vasarvidžio nakties sapno" pristatymu Krajovoje vykusiame festivalyje prasidėjęs „rumuniškas" gastrolių maratonas tęsiasi iki šiol - penkiuose skirtinguose miestuose vilniečių trupei publika plojo daugiau nei dešimt kartų.
Buvusio rytų bloko šalių gyventojams „Miranda" - itin jautri reminiscencija su pačiu savimi. Jų aplinkoje buvo apstu tokių negyvenamų salų kaip Prospero erdvė. Tai socialistinis mažutėlis butas, tapdavęs erdve, kurioje galėjo vykti stebuklai. Čia menininkai ar apskritai inteligentai galėjo auginti savo Mirandas, taip kiekvienas kurdamas savo dvasinį stebuklą. Jie tarsi įkalinti šiame bute-saloje, bet iš esmės tik čia gali elgtis laisvai. Prisiminti tokius asmeninius išgyvenimus jau galėjo Vengrijos, Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos, Armėnijos, Slovėnijos bei Rumunijos publika.
„Vis dar pamename tokias salas. Ir aš gyvenau lygiai tokiame pačiame bute", - po spektaklio „Reflex" festivalyje vykusiame susitikime jautriais prisiminimais dalinosi žiūrovė.
„Po spektaklio dažną žiūrovą apėmė nekasdienis jausmas: esi tiesiog įsimylėjęs spektaklį, tačiau jauti, jog privalai skirti keletą dienų apmąstyti tam, ką šį vakarą išgyvenai. Tokios reakcijos mums leido suprasti, jog neveltui „Mirandą" palikome festivalio uždarymui. Tai buvo idealus finalinis šūvis", - teigia festivalio direktorius Laszlo Bocsardi.
Įdomu, jog „Mirandos" populiarumas Vakarų šalyse nė kiek nenusileidžia buvusio Rytų bloko šalims. Pakankamai hermetiškas spektaklis sulaukė atgarsio tokiose valstybėse, kaip Ispanija, Švedija, Vokietija, Italija, Norvegija bei Prancūzija. Dažnas užsienio kritikas pabrėžia, jog „Mirandoje" greta asmeniškumų apstu erdvės universalių klausimų, susijusių su atstumtaisiais bei jų svajonės galia, sprendimui. Jų nuomone, čia kalbama apie režimo naikinamą intelektualą, ir toli gražu ne visada svarbu, koks tai režimas. Politinis spektaklis netampa tiesiog dar viena to laikmečio publicistika.
OKT/Vilniaus miesto teatro inf.
