2014 metų rugsėjį Kaliningrado katedros muziejuje dramaturgas Marius Ivaškevičius žiūrėjo į savo dramos „Kantas" herojaus filosofo Immanuelio Kanto pomirtinę kaukę.
Tuo metu Kaliningrade vyko Maskvos Vladimiro Majakovskio teatro viešnagė su spektakliu „Kantas", kurį režisavo Mindaugas Karbauskis. Unikali situacija: vaidinimas pjesės herojaus mieste, kur jis gimė, gyveno ir yra palaidotas.
Pirma žinia: gastrolės filosofo mieste
Mindaugo Karbauskio spektaklis „Kantas" pagal Mariaus Ivaškevičiaus pjesę šią savaitę vėl viešėjo Kaliningrade. Tai „Didžiųjų gastrolių" programos dalis. Tad gegužės 19 ir 20 d. I.Kanto mieste - dviejų lietuvių sukurtas spektaklis, šiemet pelnęs „Sezono vinies" prizą, svarbiausią Maskvos teatralų apdovanojimą.
„Kantas" - tai pasakojimas apie vieną didžiojo Prūsijos filosofo Immanuelio Kanto dieną, tiksliau - tradicinius pietus su artimiausiais bičiuliais.Veiksmas vyksta maždaug 1784 metų lapkritį Kenigsberge, adresu PrincessenStrasse 3, Kanto name, kuris neišliko. Šiuose namuose užstalės pokalbiai būdavo didis menas, čia kalbėtasi ramiai ir išsamiai, ir niekada - apie darbą.
Mindaugo Karbauskio spektaklyje Kantą vaidina žinomas teatro ir kino aktorius Michailas Filipovas. Jo partneriai - Igoris Kostolevskis, Svetlana Nemoliajeva, Jurijus Korenevas, Julija Solomatina, Anatolijus Lobockis ir kiti. Tarp spektaklio „Kantas" kūrėjų yra ir nuolatinis Karbauskio bendradarbis kompozitorius Giedrius Puskunigis.
Kai Majakovskio teatras šitą spektaklį vaidino Kaliningrade pernai rugsėjį, bilietai net nebuvo pardavinėjami - pusantro šimto vietų mikliai išsidalijo svarbiausi miesto asmenys. „Kantą" gali žiūrėti tik pusantro šimto žmonių dėl to, kad pagal scenografo Sergejaus Barchino idėją spektaklis vaidinamas specialiai sumeistrautame šešiakampio formos amfiteatre.
„Mes norėjome, kad žiūrovai jaustųsi neįprastai: ne mažojoje salėje ir ne didžiojoje. Ir ne universiteto auditorijoje, nors panašiausiausia į tai", sakė S.Barchinas. Iš šono spektaklio šešiakampis atrodo kaip namas. Jo viduje žiūrovai supa aktorius, susėdę trimis eilėmis.
Aną rugsėjį Kaliningrade Majakovskio teatro trupė aplankė ir miesto katedrą, kurios šiauriniame šone palaidotas Immanuelis Kantas. Pačioje katedroje įrengtas filosofo muziejus, o jame - ir minėtoji kaukė, į kurią taip įdėmiai žvelgė pjesės autorius.
Antra žinia: klasiko romanų repeticijos
Nuo balandžio pabaigos Mindaugas Karbauskis repetuoja naują Mariaus Ivaškevičiaus pjesę, rašytą specialiai Majakovskio teatrui. Darbinis būsimo spektaklio pavadinimas - „Rusiškas romanas".
Romanas, esantis pjesės pavadinime, užsiminė Marius Ivaškevičius, paprastai turi mažų mažiausiai dvi prasmes - romanas tarp žmonių ir romanas kaip kūrinys. Tos dviprasmybės ir reikia būsimam spektakliui, nors pavadinimas gali ir keistis.
Tai vėl konkrečios asmenybės biografijos motyvai, o pirmajame pjesės skaityme dalyvavusi „teatral-online.ru" autorė Zoja Borozdinova garantuoja, kad „po premjeros bus apie ką pasvarstyti ir pasiginčyti".
Mariaus Ivaškevičiaus pjesė šįkart pasakoja apie paskutiniuosius Levo Tolstojaus metus. Pats Tolstojus pjesėje nepasirodo, bet apie jį tai dievindami, tai nekęsdami kalbasi jo artimieji. Kaip rašo Zoja Borozdinova, „kaip tik šitas dvi emocijas dažniausiai ir sukelia didysis rusų rašytojas Rusijos visuomenėje".
Ir toliau: „Išdavystės ir atgailos, sąžinės ir ištikimybės, geismo ir namų židinio temos - neatskiriama ne tik jo literatūros kūrinių, bet ir asmeninio gyvenimo dalis. Ivaškevičius perpynė jas, sukurdamas „Rusišką romaną" iš subtilių nėrinių. Personažai - ne tik realiai egzistavę Tolstojaus vaikai, bet ir jo sukurti herojai, kartais netskiriamai panašūs vieni į kitus".
Marius Ivaškevičius pasakojo, kad Levas Tolstojus ko gero artimiausias jam rašytojas, ypatingai dėl savo vėlyvosios pasaulėžiūros, tačiau pirmasis impulsas imtis pjesės buvo dokumentinis filmas, kurį transliavo BBC. Po to dramaturgas perskaitė kone viską, ką rado parašyta apie Levą Tolstojų - ir jo paties, ir kitų dienoraščius, atsiminimus, laiškus.
„Galima aprašyti jo gyvenimą minutė po minutės, bet vis tiek Jasnaja Polianos kambariuose lieka kampų, kurių neužfiksavo niekas. Ir nepaisant to, kad paskutiniaisiais savo gyvenimo metais Tolstojus buvo jau ikona, išliko paradoksalūs, šokiruojantys faktai", sakė Marius Ivaškevičius, garantuodamas, kad pjesėje jis nieko nesufantazavo.
Tolstojaus žmonos Sofjos vaidmenį repetuoja aktorė Jevgenija Simonova, vyresnės kartos kino žiūrovams įsiminusi kaip Princesė Marko Zacharovo telefilme „Paprastas stebuklas".
Mindaugas Karbauskis Majakovskio teatrui vadovauja nuo 2011 metų. Tai vienas labiausiai vertinamų Maskvoje režisierių, pelnęs nemažai apdovanojimų - „Auksinę kaukę", „Triumfą", „Krištolinę Turandot".
