Birutė Vyšniauskaitė
Godumas, puikybė, apsirijimas, pavydas, kerštas, gašlumas ir tingumas. Komiška improvizacija apie 7 nuodėmes festivalį „Sirenos 2008“ Vilniuje pradėjo britų kabaretas „The Tiger Lillies“.
„Mes labiausiai mėgstame koncertuoti Rytų Europos šalyse, kur anglų kalba nėra gimtoji, – pradedant Suomija ir baigiant Graikija. Čia mus publika labiausiai supranta, reaguoja plojimais ir juoku“, – prisipažino „The Tiger Lillies“ lyderis Martynas Jacques´as.
Vilniaus publika trupei taip pat negailėjo aplodismentų, juoko ir pritariančių replikų anglų kalba. Bet Rusų dramos teatro salėje buvo ir tokių žiūrovų, kurie, net neįpusėjus spektakliui, išėjo. Kiti „The Tiger Lillies“ krečiamus pokštus sutiko santūriai. Buvo ir tokių, kuriems nesinorėjo žiūrėti į iš scenos į salę mėtomas išmatas, nors, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo ne bet koks, o ekologiškas šokoladas!
Muzika – įtaigi
Iš tikrųjų įtaigiai ir muzikaliai, sarkastiškai ir artistiškai, šaipydamasis iš žmonių nuodėmių dainavo baltai ir juodai veidą išsigrimavęs M.Jacques´as. Jam puikiai antrino būgnininkas Adrianas Huge´as ir rubensiškų formų ir šekspyriško vardo aktorė Ophelia Bitz. Ji, nesidrovėdama smarkiai apsinuoginti, persikūnijo į visas septynias nuodėmes.
Kai kas salėje klausė: „Na, ir kas? Nejuokinga“. Ko gero, tokios pastabos „The Tiger Lillies“ gerbėjus supykdė. Tačiau galbūt šmaikštiesiems britams, kurie save vadina nekomerciniais artistais“, labiausiai patinka Rytų Europos šalių publika todėl, kad čia tikro juoko daugiau nei namie. Gal juokas Vilniuje juos labiau šildė nei Londone?
Iš ko šaipomės?
„The Tiger Lillies“ pasišaipymai iš homoseksualų santuokų, iš tarp pasaulio turtuolių ir žvaigždžių įsigalinčios mados įsivaikinti varguolių vaikus atvijo ir dar vieną klausimą: „Iš savęs ar iš kitų, ponai, juokiamės“?
Jeigu iš savęs, tai kodėl mums mūsų nuodėmes primena britai, o ne kokie nors Lietuvos artistai? O gal tėvynėje jau niekas nebemoka iš savęs pasijuokti, gal juoką jau atstoja pinigų troškimas ir galimybė bet kokia proga „pasižvaigždinti“?
Daug kas iš keturiasdešimtmečių kartos su ilgesiu prisimena „Šėpos“ teatro spektaklius, kuriuose akimirksniu atpažindavome tų laikų politikos žvaigždes. Ir su kokiu palengvėjimu išeidavome iš salės, nuoširdžiai pasijuokę iš savęs!
Kur juokas mūsų kieme?
Dabar jau politikai nebejuokingi. Labiau atgrasūs, nors „The Tiger Lillies“ išjuoktos septynios, o galbūt ir visos Dešimtyje Dievo įsakymų surašytos nuodėmės jiems nesvetimos.
Tačiau kiek nuodėmingai juokingų personažų būtų galima rasti tarp pramogų ir labai svarbių asmenų pasaulio atstovų, kurie, kad atsidurtų spaudos puslapiuose, nesidrovi net pasakoti, kaip savo nekaltybę prarado. Kodėl jų niekas į dienos šviesą neišvelka? Negi juokingiau, kai nuo scenos išmatas ekologiško šokolado pavidalu į akis drebia skersą ant visko padėję britai?
* * *
Juokas – nervinga reakcija
M.Jacques´as, „The Tiger Lillies“ lyderis
„Publika visada yra šiek tiek nenuspėjama. Atėję mūsų pasiklausyti žmonės kartais juokiasi visai nesuprantamose vietose. Man būna keista. Nors dabar jau pripratau.
Aš manau, kad tai nervinga reakcija. Mes verčiame žmones jaustis nejaukiai, tuomet jie prapliumpa juoku. Juk įdomiausios komedijos rūšys (pavyzdžiui, klounada) dažniausiai balansuoja ant ribos, kai nelabai supranti, juoktis dera ar ne? Maždaug to siekiame ir mes. Šitaip nutiesiame publikai kelią į kitą pasaulį“.
