„Rašymas visada praplečia matymo ir mąstymo ribas, atveria vaizduotės horizontus. Man be galo patinka nustebti, o kūryba visada pilna nuostabos“, – teigia dramaturgė Daiva Čepauskaitė.

Pokalbis su mūsų amžiaus operos meno legenda, kurios įkūnyti vaidmenys įrašyti briliantinio skambesio natomis Lietuvos ir viso pasaulio operos metraštyje.

„Jei kalbėtume apie lietuvių ir latvių tradicijų skirtumus, tai latvių teatro tradicija vis dar yra labai tyli ir melodramatiška gerąja prasme.“

„Aš tiesiog dirbu savo darbą. Kartais jis juodas, kartais pakilus“, – sako „Auksinį scenos kryžių“ pelniusi aktorė Aistė Zabotkaitė.

Pastaruoju metu nerimauju dėl to, kad kultūrai atsigauti yra skiriamas labai menkas finansavimas, ir tai daug didesnis stabdys nei karantinas, su kuriuo daug kūrėjų išmoko būti.

„Manau, Lietuvos meno lauke yra spragų, ypač matyti režisierių ar kitų „viršesnių“ asmenų poreikis laikytis hierarchijos“, – pastebi teatro ir kino dramaturgė Teklė Kavtaradzė.

Manau, turime būti atsakingi už tai, kaip ir kiek laiko praleidžiame tokiose programėlėse kaip „TikTok“, „Snapchat“, „Facebook“.

Aktorė Nelė Savičenko: „Daugybė dalykų gimsta tik iš bendravimo. Kitaip teatro nesuprantu. Visi galime sėdėti namie ir vaidinti monospektaklius, bet kas juos žiūrės?“

Teatras negali būti per rimtas, jo rimtumas baigiasi, kai nusileidžia uždanga. Jaučiu, kad dar egzistuoja požiūris į teatrą kaip į kažkokį aukštąjį meną. Noriu, kad taip nebūtų.