Režisierė ir atlikėja Phia Ménard: „Sausajame sezone“ kuriu ritualą, kuriuo teigiu tikinti, kad moterys gali sugriauti patriarchato „namus“.

„Vis dažniau renkamės pramogą. Nebėra to rizikavimo, kuris buvo, kai atsidarė pirmosios šiuolaikinio cirko mokyklos, žmonės turėjo stiprius charakterius ir idėjas, jie nekentė pelėsio kvapo.“

Pokalbis su scenografe, lėlių teatro dailininke Julija Skuratova: „Nors žinau, kad beveik niekas nematys, neišbaigtu eskizu aš netikiu. O jei netikiu – negaliu lėlės pagaminti ar personažo aprengti“.

„Mokslas teatre sužadina itin retą emociją. Tai iššūkis, kurį norėjau mesti pats sau – kvestionuoti teatro kalbą, pasitelkdamas mokslą“, – teigia teatro kūrėjas, smegenų plastiškumo tyrėjas Y. Juillardas.

Teatro ir kino aktoriai pasakoja apie buvimą jausminiais ir vaizdiniais donorais priešais „kraują siurbiančius“ žiūrovus vampyrus.

„Dauguma veikėjų mokė drąsos būti savimi. Kad ir minėtoji Heda Gabler, įkvėpusi tvirtai laikytis savo tiesos, nesitaikstyti, būti bekompromisiška“, – sako aktorė J. Onaitytė.

„Kai prasidėjo karas, puoliau daryti tai, ką vis atidėliodavau, – tvarkyti savo kauptą lėlių teatro istorijos archyvą“, – sako lėlininkas R. Driežis.

„Iš visų cirko disciplinų lankas man atrodo pats neįdomiausias, gal dėl to ir įdomu“, – teigia šiuolaikinio cirko kūrėja Giedrė Degutytė.

„Tam tikra prasme mazochistiškai mėgstu pasirinkti ką nors, kas tuo metu atrodo ne mano jėgoms. Manau, tai kur kas geriau ir įdomiau, nei kurti saugiai, apskaičiuotai“, – teigia režisierė Laura Kutkaitė.