„Prieš kiekvieną premjerą stengiuosi mąstyti ne apie savo, o apie spektaklio būsenas – ir apie jo visumą, ir apie dramaturgijos audinį, už kurį esu atsakingas“, – teigia dramaturgas Mindaugas Nastaravičius.

„Džiaugiuosi, kad taip pat, kaip veikėjai gyvena savo gyvenimus pjesėse, pjesės gyvena savo gyvenimus teatruose, kitose šalyse ir kultūrose“, – teigia dramaturgė Birutė Kapustinskaitė.

Teatras kaip pabėgimas su choreografu ir režisieriumi Jo Strømgrenu: „Tai, ką anksčiau scenoje perteikti buvo taip paprasta, dabar reikia geriau apmąstyti ir perteikti elegantiškiau“.

Pokalbis su menininku, sociologu Tadu Šarūnu: „Padaryti tokį performansą, kuris sklistų per medijas, yra didelis darbas. Tai labai vertinga. Čia ir yra grynojo solidarumo su ukrainiečiais pavyzdžiai“.

Pokalbis su teatro prodiusere Rusne Kregždaite: „Prodiusavimas nėra pirmaplanė veikla, ji veikiau užkulisinė, bet pastaruoju metu ir prodiuseriai tapo labiau matomi“.

Pokalbis su kino režisieriumi S. Loznica apie Jaunimo teatre statomą kontroversiškų svarstymų sulaukusį jo būsimą pirmąjį spektaklį pagal jo paties pjesę, parašytą remiantis Jonathano Littello romanu.

Pokalbis su Mariumi Ivaškevičiumi apie dramaturgiją spektakliui „Dievų aušra“, kurio premjera įvyko Avinjono teatro festivalio „Off“ programoje.

„Esu takaus teksto šalininkė. Pjesė retai būna galutinė, net kai ji išspausdinta knygoje.“

„Tam tikra prasme šis spektaklis žengia dar vieną žingsnį į priekį, pakeisdamas žmogų, visada esantį teatrinių kūrinių centre, kažkuo kitu“, – teigia spektaklio „Nejaukos slėnis“ kūrėjas Stefanas Kaegi.