„Pavadinimo atradimas yra svarbus žingsnis siekiant suprasti kūrinio dramaturgiją“, – teigia šokio kūrėjas Jonathanas Burrowsas.

Pokalbis su teatro dailininke Renata Valčik: „Didžiausias komplimentas scenografei ir kostiumų dailininkei, kai aktorius džiaugiasi, kad drabužis jam padeda kurti vaidmenį.“

Pokalbis su choreografu Vyčiu Jankausku apie kūrybos sąmoningumo bei etinių aspektų svarbą rengiantis performatyvaus šokio vyksmo „Dekreacija“ premjerai.

Pokalbis su Mariumi Paplausku: „Net nežinau, ar „Atsinešiau su savimi“ galima vadinti šokio filmu. Jis neatskleidžia šokio, judesio filosofijos. Jis per šokį parodo traumą. Bet ne per traumą šokį.“

Pokalbis su aktoriumi Donatu Želviu: „Vaidindamas pirmuosius „Kontraboso“ spektaklius jaučiausi ramus, nes Valentinas Masalskis padėjo užsiauginti „raumenis“, leidusius jaustis saugiai“.

Pokalbis su literatūrologe Luba Jurgenson apie Jonathano Littello romaną „Gero linkinčiosios“, pagal kurį Sergejus Loznica sukūrė spektaklį „Erinijos“.

„Dėl polinkio viską racionalizuoti mūsuose egzistuoja ir baimė nesuprasti, tad dalis žiūrovų neateina žiūrėti šokio spektaklių būtent todėl, kad šokio bijo“, – teigia šokėjas, choreografas Marius Pinigis.

„Jei žiūrovas mato, kaip sunku aktoriui – tai yra blogai, ne apie tai jis turi galvoti žiūrėdamas spektaklį“, – įsitikinęs aktorius R. Pelakauskas.

„Akivaizdi ir prodiuserio įtaka meno krypties formavimui. Juk tokia profesijos specifika – būti prie idėjų ištakų, sprendimų, krypčių posūkių kartu su kitais proceso dalyviais“, – teigia Ana Ablamonova.