Bernard’as Marie Koltèsas veikėjus užrakino dramaturginiame narve, o Adomas Juška, narpliodamas nelengvai perprantamą tekstą, izoliuojančios aplinkos vaizdinį perteikė scenoje.
Spektaklyje „Vakarų krantinė“ Adomas Juška vysto pokalbį ir su pirmaprades materijas scenoje bandžiusiu suvaldyti šviesaus atminimo savo mokytoju Eimuntu Nekrošiumi.
„Vakarų krantinė“ nustebino paliudydama, kad Adomas Juška gali pasitelkti ir kitokių raiškos priemonių, žengti arčiau šiandienos, išsaugodamas gylį.
„Vakarų krantine“ Adomas Juška ir jo komanda rodo puikų progresą ir įkvepia laukti tolesnių atradimų. Ypač tuos, kurie ilgisi gero klasikinio metaforų teatro.
