Galiausiai, kodėl trečiajame veiksme Gajevams apskritai parūpsta dvaro ir vyšnių sodo likimas, jei pirmuosius du veiksmus jiems ant visų tų vaikystės prisiminimų tiesiog nusispjauti?
Negalima teigti, kad ir pats režisierius jaučiasi jau išvaręs tuo senuosius ponus, užėmusius labai tvirtas pozicijas teatro pasaulyje.
