Bernhardui rūpi teatro tema, gyvenimo ir teatro santykis, tačiau į apsikrėtimą teatru jis žiūri kaip į grėsmę. O Tuminui teatras – išsigelbėjimas, vienintelis įmanomas egzistavimo būdas.
Savo „Minetyje“ Tuminas mėgina plėtoti tris skirtingas siužetines linijas: jis reprezentuoja savo „režisūros firmą“; drauge su Vladu Bagdonu pasakoja apie aktorių ir dovanoja jubiliejinę dovaną savo teatrui.
