Teatras turėtų duoti kažką daugiau nei tik tekstą, o dar ir perrašytą. Juo labiau jei jo skaitymas aptaisytas bereikalinga scenografija, pantomimos numeriais ir štampais apaugusia vaidyba.
Kazlo režisūrinės vaizduotės vaisius raškyti įdomu. Bet kai menininkas tiek dosnus, jis kartais įsižaidžia ir užmiršta stabdžius, o spektaklio mintis apsivelia, pasislepia po režisūriniu plepumu.
