Lapkričio 11-12 d. „Menų spaustuvėje” debiutavo „Trupė liūdi” – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos ketvirtakursiai, vadovaujami Vlado Bagdono, Sauliaus Bareikio ir Cezario Graužinio.
Mes žiūrime į realius personažus, iš praeities sugrąžintus į dabartį, tačiau matome ne tik juos, bet ir save juose. Tai nėra realybės šou, kai mums ant padėklų įnešami tokie aktoriai kaip Juozas Budraitis ar Virginija Kelmelytė.
Maskvos J. Vachtangovo teatre įvyko Rimo Tumino statytos Antono Čechovo pjesės „Dėdė Vania” premjera. Spektaklio recenzijos pasirodė bene visuose Maskvos laikraščiuose. Siūlome skaitytojams keletą jų.
Negalėdamas padaryti, kad tai, kas teisinga, būtų stipru, padarai, kad tai, kas stipru, būtų teisinga. Blaise Pascal.
Balandžio 25 d. „Menų spaustuvėje”, buvo pristatytas naujo režisierės Reginos Garuolytės spektaklio „Pijoko chrestomatija” pagal Herkaus Kunčiaus pjesę eskizas.
Režisieriaus Arvydo Lebeliūno galvoj gimė dviejų dalių misterija, kuria jis su kūrybine komanda Kauno valstybinio dramos teatro Parketinėje salėje ir pasidalijo kovo dvidešimtosios vakarą.
„Šekspyriada” – spektaklis tiems, kas skaitė Shakespeare´ą, arba tiems, kas eina bet kur ir bet kada.
Vidurinė klasė Lietuvoje ilgai neturėjo savo teatro. „Duetai” mėgina priversti žiūrovą atkreipti dėmesį į save. Vilniuje dar sovietmečiu pastatytuose atgrasiuose VRM rūmuose sukurti visaverčio spektaklio beveik neįmanoma.
Jei ne pagrindinį vaidmenį kaip ietį garbingai nešęs Vaidotas Martinaitis, scenoje matytume išsirikiavusią beveik visą „Nekviestos meilės“ serialo komandą.
