Tas kalėdinis „kaukių balius“ yra raiški ir taikli kažkokio visuotinio debilizmo, abejingumo, begėdystės metafora, pasaulis, kuriame, auklės kapoja vaikams galvas, o prie vaikų lavonų sustoję tėvai žiovauja.
Režisierius pastatė spektaklį apie Rusų dramos teatrą. Ir apie tai, ko neįmanoma išvengti ne tik gyvenime, bet ir teatre. Apie mirtį, gimimą, naujos gyvybės atsiradimą.
