Eimunto Nekrošiaus „Jobo knyga” jau pradėta skaityti Lietuvoje: personažai bando įlipti į mus ir įlipa. Remigijus Vilkaitis, „skaitydamas” Jobo knygą, šią intervenciją į mus atlieka nesunkiai. Analizuoti naująjį Eimunto Nekrošiaus pastatymą yra įdomu ir naudinga, nes jis moko mus būti žmonėmis.
Nekrošius atsako į klausimą, kodėl jis kuria teatrą. Teatras jam yra priemonė „priimti savo paties buvimą, jo atžvilgiu nusistatyti ir tam tikru būdu elgtis“. Tokia nuostata lemia monologinę spektaklių struktūrą.
