Režisierius kuria estetiką, apeliuoja į pojūčius, formuoja pasaulį, kuriame atsidūręs gali patirti tai, ko iki tol neteko.
Wilsonas, kaip tradicinis Niujorko menininkas kairuolis, renkasi prieštarauti tradicijai ir inercijai. Sekti naivias pasakas XXI amžiuje?
Mįslė „Šaltis, kurstantis ugnį“ yra raktas į šio spektaklio spalvinį koloritą: mėlynąjį peizažą vis nudažo kraujo raudonumo Turandot šleifas.
