Talentingas dekadentinis atvykusio iš Maskvos režisieriaus pastatymas būsimą tuščiažodžiavimo sezoną be kalbų uždaro, bet drauge ir inicijuoja, apvaisina, atidaro. Puikus teatro startas.
Nuo pat spektaklio pradžios justi tiek dramaturgo, tiek, rodos, ir režisieriaus jaudinančiai naivus požiūris į vienišų moterų mintis ir gyvenimą. Nesulaukdamos vyrų (nes jų čia nėra) dėmesio, jos tampa kažkokiais viena kitą ėdančiais monstrais.
