„Seksualumas Jono Vaitkaus teatre“ – gal kada kas ryšis disertacijai tokia tema? Juokai, bet visokių perversijų jo spektakliuose nestinga.
Jeigu nepasiseks, apspangusio kvailio vietoje liks žiūrovas, kuris yra pats kaltas, nes nesusigaudė ir nepajuto… O kitoje premjeroje aktoriai negavo satisfakcijos iš publikos. Ji buvo keistai nepremjerinė, užsidariusi, televizorinė.
Cirko vieta Vakarų Europos teatro kultūros kontekste visada buvo dviprasmė: jis buvo laikomas plebso pramoga ir priešpriešinamas rimtiesiems arba oficialiesiems žanrams, kita vertus – siejamas su laisvos kūrybos dvasia.
Forma pradeda atsilikti nuo aktorių lūpomis skambančių tekstų, kol galiausiai apskritai „išnyksta”. Andrejevo alegorija įgauna keisto melodramatiško prieskonio, kiek primenančio infantilias Walto Disney studijos pasakų ekranizacijas.
