Po pirmojo „Nuostabių dalykų“ rodymo dvejojau, ar tokia teatro strategija, kai aktorius kiek neįprastai prisidengia personažu ir manipuliuoja jo istorija, neprasilenkia su paties teatro (iš)naudojimu.
„Nuostabiuose dalykuose“ galime darsyk įsitikinti, jog Martynui Nedzinskui (pa)tinka vaikščioti emociniais paribiais.
