Vienas įdomiausių „Rūgšties“ aspektų yra tas, kad režisierius nežvelgia į problemą vienareikšmiškai, nesiūlo siužeto, išvedančio į aiškią poziciją, kaip vertinti prasikaltusį (o gal visai nekaltą?) choreografą.
Nors pabaiga agresyviai sugriauna spektaklio kūną, vis dėlto akivaizdu, kad „Rūgšties“ kūrėjams svarbiausia išanalizuoti, ne kaip viskas baigsis, o kaip viskas atsitiko.
