Iš kameriško siužeto režisierius mus išveda į Merės vaizduotės pasaulį, kuriame buriasi daugybė žmonių, keistų personažų, bet kur ir kokie čia vyksta stebuklai – sunku suprasti.
Svarbiausia – Merė. Jeigu jai nepavyktų įtikinti mažųjų žiūrovų, spektaklis tiesiog neįvyktų, nepadėtų nei žydinčių vyšnių, nei vėjo, nei pilnaties kerai. Visgi abi Merės buvo nuostabios.
Nors tai – pirmoji Ramintos Šerkšnytės opera, muzika skambėjo taip, lyg autorė visą gyvenimą tik ir rašytų operas.
