Danų pasakininkas Hansas Christianas Andersenas Lietuvoje gerai žinomas, o teatralai noriai imasi jo kūrinių. Gegužės 16 d. į baletą „Sniego karalienė" pakvietė Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras.
Anglų choreografo Michaelo Corderio sukurtas spektaklis jau turi savo biografiją - 2007-aisiais pastatytas Anglijos nacionalinio baleto trupei jis spėjo apkeliauti daugelį Didžiosios Britanijos miestų ir pelnyti žiūrovų simpatijas, rašo „Lietuvos rytas".
Spektaklis sukurtas pagal Sergejaus Prokofjevo baleto „Akmeninė gėlelė" muziką - ją papildęs operos „Karas ir taika" fragmentais, „Sniego karalienės" partitūrą aranžavo Julianas Philipsas.
Lietuvišką baleto premjerą parengė dirigentas Martynas Staškus - jo diriguojamas orkestras skambėjo plastiškai ir jautriai, sudomino šio Lietuvoje nestatyto kūrinio melodine ir emocine medžiaga.
Įkurdino rusiškame peizaže
Į akis krito neįprasta baleto istorijos erdvė - choreografas su dailininku Marku Bailey „Sniego karalienės" herojus panūdo įkurdinti stilizuotame rusiškame peizaže ir apvilkti stilizuotais rusiškais drabužiais.
Šviesų dailininko Paulo Pyanto pastangomis spektaklis įgavo paslaptingų pasakiškų kontrastų.
„Sniego karalienės" choreografo aistra klasikiniam rusų baletui liejosi per kraštus - spektaklis pastatytas kaip klasikinių ir charakterinių šokių virtinė, sujungta tradicinėmis veiksmą iliustruojančiomis pantomimos scenomis.
Tačiau spektakliui įsibėgėjus tapo aišku, kad tai principinė choreografo nuostata, todėl visas asociacijas su senaisiais baleto spektakliais (sąlygišką gestų kalbą, Kajaus regimą sniego fėjų viziją) tenka suvokti kaip tam tikrą dėlionę iš klasikinio baleto spektaklio elementų - nelyginant Kajaus užduotį Sniego Karalienės rūmuose.
Dekoracijos - iš Anglijos
Choreografinė M.Corderio kalba techniškai sudėtinga, sukurta iš klasikinio šokio judesių ir jų derinių. Kai kurie epizodai stebino išradingumu, polifoniška choreografinių temų plėtote (atskiros Sniego Karalienės palydos scenos), kai kurie atrodė per daug schematiški, stokojo emocinės raidos ir prailgo (trečiojo veiksmo Kajaus ir Gerdos duetas keliaujant namo).
Spektaklyje H.Ch.Anderseno pasaka nesunkiai atpažįstama, nors ne visos jos temos pateko į libretą, o kai kurios (pavyzdžiui, čigonų) buvo išplėtotos siekiant suteikti spektakliui įvairesnės choreografinės medžiagos. „Sniego karalienės" dekoracijos įgytos iš Anglijos nacionalinio baleto trupės.
Sudėtingai vaizdų konstrukcijai Lietuvos operos ir baleto teatro scena pasirodė per erdvi, o platus juodas portalo kontūras visą baleto veiksmą tarytum nutolino ir optiškai sumažino.
Nors dauguma sceninių įvaizdžių - universalūs (spindintys Sniego Karalienės rūmai, Gerdos ir Kajaus trobelė), rusišką dvasią buvo galima pajusti iš atvirų peizažų su berželiais ir eglėmis bei fone rymančios medinės stačiatikių cerkvės.
Rusiškų motyvų buvo daugiau veikėjų aprangoje - kristalais žėrintis Sniego Karalienės kokošnikas, raudoni Kajaus auliniai batai, kordebaleto šokėjų merginų sarafanai ir skarelės bei didelės margos skaros.
Kūrybinių ambicijų vitrina
Antrasis veiksmas - tikra choreografo kūrybinių ambicijų vitrina. Daugelyje klasikinių baletų sutinkamoje sapno scenoje Gerdos ir Rožių „pas de trois" keitė Gerdos ir Kajaus meilės duetas, po to sekė puošnus divertismentas Sniego Karalienės rūmuose su žėrinčia kulminacija - Sniego Karalienės solo.
Pažiūrėti buvo į ką, tačiau sudėtingos choreografijos viražai nebuvo tokie hipnotizuojantys, ir laikas pradėdavo stabčioti, trūkčiojo spektaklio dramaturgija.
Šiaip ar taip, M.Corderio „Sniego karalienė" - indėlis į klasikinį pasakišką Lietuvos baleto repertuarą, kurį labiausiai mėgsta mūsiškė baleto publika.
Spektaklis ilgokas, todėl labiau skirtas mokyklinio amžiaus vaikams, nes ikimokyklinukai po antrojo veiksmo darėsi irzlūs ar tiesiog užsnūdo.
* * *
Šokėjai parodė tai, ką sugeba
* Nors baleto programėlėje įrašytos net keturios Sniego Karalienės vaidmens atlikėjos, premjerinius spektaklius šoko viešnia iš Londono E.Takahashi. Tai raiški, puikios technikos šokėja.
* Kajaus ir Gerdos vaidmenis premjerose šoko K.Gudžiūnaitė ir G.Žukovskis bei G.Dirmaitė ir S.Semianiura. Abu Kajai gerai perteikė choreografo sumanymą, žavėjo tvirta K.Gudžiūnaitės šokio technika.
* Įkvepiančiu debiutu galima pavadinti G.Dirmaitės sukurtą Gerdos vaidmenį - ši jauna šokėja atkreipė dėmesį judesiais, muzikalumu, vaidybos jautrumu. Efektingai, azartiškai premjerose šoko Čigoniukai - M.Daraškevičius ir Ž.Beniuševičius. Lyrišką iki šiol kurtų I.Cibulskytės vaidmenų amplua papildė temperamentingi Čigonaitės štrichai, o G.Gylytės interpretacijoje šis vaidmuo įgavo gaivališkų, žaižaruojančių spalvų.
* Rožes elegantiškai šoko R.Ceizaris ir E.Butkus. Iš smulkių šuoliukų supintą Elnio paveikslą sukūrė V.Žuromskas ir I.Armalis.
* Klastingus Sniego Karalienės užmojus sudėtingais pakėlimais padėjo įkūnyti Vilkai - M.Rimeikis ir E.Barčaitis, karalienės palydą - Lapes - vikriai šoko H.Ohno, M.Dolidzė ir J.Turkina.
