Sunku nesižavėti Gintaru Varnu – tai pedagogas, išugdęs kursą, kuris nori pabėgti nuo mokytojo ir eiti savo keliu. Net drįsta maištauti. Tiesa, pagarbiai.
Šiek tiek klibantis dramaturginis pamatas kėlė papildomų klausimų, tačiau ir savotiškai tapo schematizuoto, nors punktyrinio, tarsi padriko, tačiau griežtai sustyguoto Mačiūno gyvenimo analogu.
Po „Schemų“ – Fluxus reiškinio pristatymo tarsi kokioje teatrališkoje konferencijoje, „Jausmus“ suvoki kaip „No theatre“ atsaką: težiūri įkvėpėjas į tai, ką įkvėpė.
Tos istorijos, tie fragmenčiukai tiek iš Mačiūno, tiek iš Fluxus gyvenimo tokie kasdieniški, bet ryškūs, absurdiški ir verčiantys susimąstyti… Visko tiek daug, kad keista, kaip iki šiol neteko su tuo susipažinti.
