Nestebina, kad noras prabilti savo balsu, savo amžiaus grupei yra tikslingas, tačiau nuostabą sukelia gebėjimas paversti šį dialogą profesionaliu scenos meno kūriniu.
„Savoj krūvoj“ kalba apie tapatybę, savęs patyrimą pasaulyje ir priėmimą – pačiam savęs ir vieniems kitų. Ir šokis, ne tik kaip meninė, bet ir kaip egzistencinė išraiška, čia labai tinka.
Šokio spektaklis „Savoj krūvoj“: šokėjų judėjimas puikus, efektyvus, „vežantis“, tik kol kas netoli plečiantis žiūrinčiojo pasaulio suvokimo ribas.
