Abipus scenos stovėjo kryžiai – visiškai beprasmiai. Tarsi režisierius iš pradžių būtų planavęs sukelti daug triukšmo, bet ilgainiui visa tai pamiršęs, pasakė kur kas daugiau ir svarbesnių dalykų.
Kas paskatino kai kuriuos palikti salę spektaklio metu? Manyčiau, jog žiūrovai tiesiog pavargo „būti šokiruojami“.
