Anuomet Krymo aneksija ir po jos ėjęs Rusijos įsiveržimas į Donbasą buvo nauja patirtis, o šiandien Ukrainos vėliava, kurią karalius Pilypas II šiurkščiai išplėšia iš markizo Pozos rankų ir piktai sviedžia žemėn, atima žadą.
Dabar, po dviejų visiškai kitokių „Don Karlo“ spektaklių, jaučiuosi išgyvenęs du skirtingus madingojo „čia ir dabar“ potyrius.
Šis „Don Karlas“ akivaizdžiai dedikuojamas Lietuvai ir lietuviams, jo aktualumas nekelia abejonių – režisierius šiuo spektakliu siunčia žinutę ne tik mums, bet ir apie mus.