„Lietaus žemėje“ forma retkarčiais tampa įkyroka, galbūt ir dėl to, kad „Atviras ratas“ pasiskelbė esąs teatro laboratorija, o čia jau kyla rizika tapti valgyklos virtuve.
Nereikšmingumas galbūt ir yra simpatiškiausias „Lietaus žemės” bruožas. Čia niekas nemojuoja jokiomis vėliavomis, nekalba lozungais ir nesirūpina pabrėžti patriotizmo.
Kad atviras ratas nevirstų uždaru, pasmerkiančiu virti savo pačių sultyse, trupei tikrai derėtų išbandyti naujus sceninio egzistavimo ir vaidmens kūrimo būdus.
