„Akmens” žiūrovai suprato, kad ir pas mus žydus žudė, ir kad kalti jaučiasi, ir kad prisitaikyti reikėjo, ir kad A. Jankevičius Europos Sąjungoje kaip laisvės balandis į spygliuotas vielas daužosi.
Spektaklis netyčia išduoda režisieriaus norą, kaip papasakoti istoriją, kad jos nesuprastum. Kaip visą veiksmą prifarširuoti judesių, riksmo, bėgiojimo – kad tik neišgirstume dramos.
