Baltarusių teatro apžvalgininkė Anastasija Vasiljevič: vietą Oskaras Koršunovas pasirinko neatsitiktinai – jis nori išgydyti Europos civilizaciją nuo neapykantos ir tikisi, kad kiekviena „palata“ turės terapinį poveikį.
Politinę tikrovę čia reprezentuoja pabėgėlių tema, o mitinis matmuo reiškiasi kuriant tautinę-religinę tapatybę ir moters įvaizdį, palankų feministinėms interpretacijoms.
Tiesą sakant, šis sliūkinimas, stoviniavimas, laukimas ir yra didžioji dalis spektaklio efekto. Nes, galiausiai, nori nenori, išsenki. Esi čia kaip turguj ar mugėje, kur vis bandai pro kaimyno petį įžvelgti ką nors ant prekystalio, o įžvelgęs, įvertinęs bei nutaręs nepirkti iriesi toliau.
Tikėjimas prasme ir savo kuriamu menu. Tikėjimas, kad kuriant įtampą galima geriausiai paveikti žiūrovą. Tikėjimas, kad garsiai, nors ir pavėluotai apie skaudulius rėkiantis menas gali daryti poveikį visuomenei.
