Pasirodo, detektyvą sukurti gerokai paprasčiau nei gali atrodyti, ir siužeto jam toli ieškoti nereikia. Norvegų choreografas Jo Strømgrenas įrodė tai spektakliais „Visuomenė“ ir „Polaroidas“, kurie buvo parodyti trečiąjį rugsėjo savaitgalį Menų spaustuvėje.
Keturis rudens vakarus pilnutėlė “Lėlės” teatro salė stebėjo Gintaro Varno režisuotas ir dailininkės Julijos Skuratovos apipavidalintas Claudio Monteverdi madrigalines operas „Tankredžio ir Klorindos dvikova“ ir „Nedėkingųjų šokis“.
Nacionalinis dramos teatras Vilniuje naują sezoną šeštadienį atidarė kameriniu spektakliu „Našlės“. Šis vaidinimas – savotiškas mėginimas pažvelgti mirčiai į veidą.
Link savo „Hamleto“ Koršunovas ėjo nuo „P.S. Bylos O.K“. Jei pripažinsim, kad idealizmas šiais postmodernizmo laikais pasenęs dalykas, tai Koršunovo spektaklis nėra šiuolaikiškas. Todėl jis aktualus.
„Menų spaustuvėje“ buvo rodomi Jo Stromgreno spektakliai „Polaroidas“ ir „Visuomenė“. Pirmajame vaidino Grenlandijos aktoriai, kalbantys gimtąja inuitų kalba, antrajame šokio kalba buvo pasakojamas detektyvas apie kavos klubo išdaviką.
Vilniaus mažajame teatre savaitgalį įvykusi „Svajonių piligrimo“ premjera – tik spektaklio užuomazga, kuriai dar reikia laiko ir pastangų, kad jis imtų laisvai kvėpuoti.
Vilniaus Sereikiškių parke buvo išdygusi prancūzų Naujojo cirko savaitgalio palapinė. Akrobatai iš Prancūzijos vaidino spektaklį „Staiga“ su senais vilniečių daiktais, o išvažiuodami padovanojo žiūrovams viską, ko šių širdis geidė.
Ar galite įsivaizduoti žilą Hamletą raudona klouno nosimi? Būtent tokį Danijos princą vaidina Nacionalinės premijos laureatas Vytautas Paukštė gruzino Beso Kupreišvilio spektaklyje.
Nieko nuostabaus, kad šiųmetėje Europos kultūros sostinėje Stavangeryje buvo rodytas Oskaro Koršunovo režisuotas spektaklis. Jono Fosse pjesės „Tos akys“ pastatymas – tai jau ketvirtas Koršunovo darbas Norvegijoje.
